QUOTE(Kašaras @ 2007 08 09, 13:21)
Jie ir taip gauna iš mūsų pinigus, gauna geras algas...
Na na, gal Santorų profesūra ir gauna geras. O štai eiliniai gydytojai...
Dirbu šeimos gydytoju treti metai po rezidentūros (iš viso studijų 9 metai) puse etato, keturios valandos priėmimo, bet būna ir 6, ir 7, nes dar ir daug iš anksto neužsirašiusių (po traumos, karščiuoja ir pan.-neišvysi gi atgal namo), ir iškvietimų būna. Nekalbu kad tenka neretai rašto darbus po darbo valandų daryti, kuriems tiesiog nelieka laiko priėmimo metu arba reikia rimtai susikoncentruoti (pvz. siuntimui dėl neįgalumo reikia surinkti medžiagą iš kelių šaltinių). Nuolat "Damoklo kardas" virš galvos - ir SODRA (dėl nedarbingumo trukmės kabinėjasi), ir Ligonių kasos (nes tai vaistų kvotos viršytos, tai reabilitacijos, tai visokių ataskaitų reikia), ir Higienos centrai ir t.t. Nekalbu kad kasdien iš pacientų sulaukiam priekaištų, kokia durna ta mūsų sveikatos sistema...lyg šeimos daktaras dėl visko būtų kaltas, ir apie begalę popierizmo - ambulatorinės kortelės pildymas, pažymos moksleiviams, biuleteniai, siuntimai, pažymos į stovykas...
Ir gaunu 1250 Lt į rankas
Ir tai po 10 metų mokslo... Galų gale, spręskit patys, ar čia aukso kalnai, kaip kai kam atrodo.
Stojau į mediciną ne dėl pinigų (nors tada dar tik kalbama buvo apie reformas, ir gydytojo autoritetas aukštesnis buvo, ir algos tiems laikams solidesnės.
Man mano darbas patinka. Ypač malonu, kai laiku nustatai diagnozę, ar padėjai žmogui pakliūti į ligoninę, ar grečiau pas specialistą konsultaciją pavyko suorganizuoti. Ir nereikalauju iš žmogaus jokio atlygio už tai. Nebent to, kad greičiau pasveiktų ir mažiau lankytųsi.
Bet bet kuris sveiko proto žmogus anksčiau ar vėliau susimąsto - ar tikrai mano darbo tinkamai vertinamas? Ar nesu kaip tas kilimėlis kojoms nusivalyti?
Ar ilgai gali dirbti iš idėjos? Kai sužinau, kad mano buvę bendraklasiai, dabar vadybininkai ar teisininkai, po 5000 ar 8000 uždirba, tai kartais net nebežinai, ką kaltinti ir ką toliau daryti :
Ar beverta toliau aukotis?