QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 13:19)
Šitas klausimas ir man įdomus. Kam kurti šeimą, jei dėl tokių dalykų ją iš anksto planuoji išardyti? Kam reikia šeimos?
Būtent. Kam reikia šeimos, jeigu ją kuri remdamasis melu?
QUOTE(Minerva @ 2007 08 27, 13:27)
Būtent. Kam reikia šeimos, jeigu ją kuri remdamasis melu?
Nu nemelavo tas vyriškis. Nu nepasakė tiesos. Tai ne tas pats.
Bet, Minerva, Jūsų asmeniškai noriu paklausti, kam Jums šeima, kam reikėjo ją kurti? Jei kai kurie po laiko paaiškėję faktai Jus priverstų pasijusti mazgote? Gal iš anksto geriau apsisaugoti? O jei jau ryžotės, gal dėl tokių kvailų įsižeidimų neverta būtų jos draskyt?
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 13:32)
Bet, Minerva, Jūsų asmeniškai noriu paklausti, kam Jums šeima, kam reikėjo ją kurti? Jei kai kurie po laiko paaiškėję faktai Jus priverstų pasijusti mazgote? Gal iš anksto geriau apsisaugoti? O jei jau ryžotės, gal dėl tokių kvailų įsižeidimų neverta būtų jos draskyt?
Asmeniškai atsakau. Mano vertybių skalėje pasitikėjimas šeimoje užima vieną aukščiausių laiptelių. Jeigu neliktų pasitikėjimo, neliktų šeimos - ir aš jausčiausi blogai.
Situacija, apie kurią rašo autorė, mano nuomone, nebūtų tik kvailas įsižeidimas. Sakykim, tai prilygtų po vestuvių išaiškėjusiam sąmoningai slėptam vyro nevaisingumo faktui ar nesantuokinių vaikų nuslėpimui. Svarbu žinoti, kas yra tavo vyras ir kokią praeitį jis atsineša į šeimą.
QUOTE(Minerva @ 2007 08 27, 13:53)
Sakykim, tai prilygtų po vestuvių išaiškėjusiam sąmoningai slėptam vyro nevaisingumo faktui ar nesantuokinių vaikų nuslėpimui. Svarbu žinoti, kas yra tavo vyras ir kokią praeitį jis atsineša į šeimą.
Paklausiu Jūsų pačios žodžiais. A Jums vyras kas? Reproduktorius? Ar bijote, kad suprastėtų šeimos finansinė padėtis dėl nesantuokinių vaikų išlaikymo?
Juk nuo to, kad žmogus turi praeitį, kitas žmogus neturėtų jaustis nepilnaverčiu.
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:00)
Paklausiu Jūsų pačios žodžiais. A Jums vyras kas? Reproduktorius? Ar bijote, kad suprastėtų šeimos finansinė padėtis dėl nesantuokinių vaikų išlaikymo?
Juk nuo to, kad žmogus turi praeitį, kitas žmogus neturėtų jaustis nepilnaverčiu.
Juk nuo to, kad žmogus turi praeitį, kitas žmogus neturėtų jaustis nepilnaverčiu.
Apie praeitį ateitis turi žinoti, nes nesuvokus praeities, ateities sukurti irgi nepavyks
Nesantuokiniai vaikai nėra problema - problema būtų jų nuslėpimas.
Suntea, visi turim praeitį, bet apie tą žmogų su kuriuo aš dalinuosi savo lova norėčiau žinoti viską. Manau šioje istorijoje nereikia smulkmenų narstyti, reikia žmoniško požiūrio į įvaikinimą iš vyro ir anytos, slėpdami jie lyg parodo, kad tai kažkas negražaus, nemalonaus, paslaptingo. O kodėl anyta negali susėsti su įvaikio šeima ir pasakyti- taip aš tave įvaikinau, labai tuo džiaugiuosi, tu esi šaunus žmogus, laiminga kad tave turiu, ir t.t. O dabar kokia siena . Gal anyta pavydi savo įvaikio marčiai. Lyg kažkokią paslapties naštą turėtų. Aš manau pati motina visko įvaikiui nepapasakojo iki galo. Kodėl.
Papildyta:
Aišku, kad ir dėl finansinės padėties sunku, gi sakykim neplanavau to, ir šast ateina pvz. 2 vaikams alimentai su uždelsta skola 5000 litų, kaip elgtis, tylėti ir paglostyti sutuoktinį. O jis dar pasako, kad ne mano reikalas, čia jo praeitis.
Papildyta:
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:00)
Paklausiu Jūsų pačios žodžiais. A Jums vyras kas? Reproduktorius? Ar bijote, kad suprastėtų šeimos finansinė padėtis dėl nesantuokinių vaikų išlaikymo?
Juk nuo to, kad žmogus turi praeitį, kitas žmogus neturėtų jaustis nepilnaverčiu.
Juk nuo to, kad žmogus turi praeitį, kitas žmogus neturėtų jaustis nepilnaverčiu.
Aišku, kad ir dėl finansinės padėties sunku, gi sakykim neplanavau to, ir šast ateina pvz. 2 vaikams alimentai su uždelsta skola 5000 litų, kaip elgtis, tylėti ir paglostyti sutuoktinį. O jis dar pasako, kad ne mano reikalas, čia jo praeitis.
QUOTE(Minerva @ 2007 08 27, 14:05)
Apie praeitį ateitis turi žinoti, nes nesuvokus praeities, ateities sukurti irgi nepavyks
Nesantuokiniai vaikai nėra problema - problema būtų jų nuslėpimas.
Nesantuokiniai vaikai nėra problema - problema būtų jų nuslėpimas.
Praeitis jau buvo. Ateity vienas užtikrintas dalykas. Visi mirsim. Ankščiau ar vėliau. Ar tikrai manot, kad praeitis gali būti svarbi ateičiai?
O jei vyras nežinojo, apie nesantuokinius vaikus? Buvo. Nu tapo tėvu. Jam nežinant. Bac... Trys metai po vestuvių... Išaiškėja...
Papildyta:
QUOTE(Dar @ 2007 08 27, 14:17)
Suntea, visi turim praeitį, bet apie tą žmogų su kuriuo aš dalinuosi savo lova norėčiau žinoti viską. Manau šioje istorijoje nereikia smulkmenų narstyti, reikia žmoniško požiūrio į įvaikinimą iš vyro ir anytos, slėpdami jie lyg parodo, kad tai kažkas negražaus, nemalonaus, paslaptingo.
Viską apie žmogų žinot neįmanoma.
Bet niekas neakcentuoja šioje istorijoje gėdos. Negražumo. Nemalonumo, dėl to, kad įvaikintas. Labiau akcentuojamas norėjimas viską žinoti, ir bejėgiškumas suvokus, kad yra dalykų, apie kuriuos antrai pusei žmogus leido sau nepasakoti.
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:22)
Praeitis jau buvo. Ateity vienas užtikrintas dalykas. Visi mirsim. Ankščiau ar vėliau. Ar tikrai manot, kad praeitis gali būti svarbi ateičiai?
O jei vyras nežinojo, apie nesantuokinius vaikus? Buvo. Nu tapo tėvu. Jam nežinant. Bac... Trys metai po vestuvių... Išaiškėja...
O jei vyras nežinojo, apie nesantuokinius vaikus? Buvo. Nu tapo tėvu. Jam nežinant. Bac... Trys metai po vestuvių... Išaiškėja...
Bet tai jau labai susiję su būsima šeima, ar jau esama, nes vaikai, tai ne tėvai.
Pirma- alimentai,
antra- vaikų faktas.
Niekaip nesuprantu, kodėl taip nervintis reikia, lyg tai būtų pasaulio pabaiga. Man daug sunkiau būtų gyventi žinant, kad jis apie tai su ja nenori kalbėti, kai jau sužinojo. O kad slėpė... Na, visko būna. Kartais labai nori ką prisipažinti, bet va negali ir viskas. Skaudus gyvenimo įvykis. Nemalonus. Pažįstu žmogų, su kuriuo kalbėdama apie panašius dalykus, net susigraudindavau, jis taip pat, žinoma. Bet vėliau sumažėjo tas sunkumas, nes pirmas išsikalbėjimas jau labai palengvina tolimesnius pokalbius apie TAI.
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 13:32)
Nu nemelavo tas vyriškis. Nu nepasakė tiesos. Tai ne tas pats.
Ne ne, ne tas pats...nuslėpti tiesą ir leisti žmogui manyti, kad yra kitaip tikrai nieko bendro su melavimu neturi
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:22)
Ar tikrai manot, kad praeitis gali būti svarbi ateičiai?
O ar gali medis augti be šaknų?
QUOTE(Abo @ 2007 08 27, 14:26)
Niekaip nesuprantu, kodėl taip nervintis reikia, lyg tai būtų pasaulio pabaiga. Man daug sunkiau būtų gyventi žinant, kad jis apie tai su ja nenori kalbėti, kai jau sužinojo.
Gal temos autorė nebenori klausytis. Ji save užprogramavus. Jai realiai neįdomu. užsicilinusi ant fakto, kad nuo jos kažką slėpė. Tai kur jau čia pasakosis...
Papildyta:
QUOTE(sąvaržėlė @ 2007 08 27, 14:30)
O ar gali medis augti be šaknų?
Nukirstam medžiui likęs kelmas su šaknimis, manau jau yra nebesvarbu...
QUOTE(agnita @ 2007 08 27, 11:11)
Man keista šneka apie tą paveldimumą dėl savo vaiko 
Norėčiau paklausti (jei esate ištekėjusi) ar prašėte surašyti visas giminės ligas prieš ištekant???
Norėčiau paklausti (jei esate ištekėjusi) ar prašėte surašyti visas giminės ligas prieš ištekant???
Agnita, prašyt, gal ir neprašo, bet tarkim jei sutuoktinis tuokdamasis nuo antros pusės nuslėpė kažkokią rimtą ligą, pvz. jei santuoka bažnytinė, būtų labai rimtas pagrindas svarstyti ar ji apskritai sudaryta galiojančiai.
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:33)
Nukirstam medžiui likęs kelmas su šaknimis, manau jau yra nebesvarbu...
O kas kalba apie nukirstą?
Man "nukirstas" tai negyvas, o ne įvaikintas...O gyvas medis, koks jis bebūtų ir šaknis ir ateitį turi. Nukirstas ateities nebeturi. Ir šaknų, be abejo.
QUOTE(sąvaržėlė @ 2007 08 27, 14:37)
Agnita, prašyt, gal ir neprašo, bet tarkim jei sutuoktinis tuokdamasis nuo antros pusės nuslėpė kažkokią rimtą ligą, pvz. jei santuoka bažnytinė, būtų labai rimtas pagrindas svarstyti ar ji apskritai sudaryta galiojančiai.
O kas kalba apie nukirstą? Man "nukirstas" tai negyvas, o ne įvaikintas...O gyvas medis, koks jis bebūtų ir šaknis ir ateitį turi. Nukirstas ateities nebeturi. Ir šaknų, be abejo.
O kas kalba apie nukirstą?
Man "nukirstas" tai negyvas, o ne įvaikintas...O gyvas medis, koks jis bebūtų ir šaknis ir ateitį turi. Nukirstas ateities nebeturi. Ir šaknų, be abejo.Nežinau. Gal aš labai senamadiško auklėjimo. Bet man atrodo, kad bažnytinės santuokos anuliavimas retai kada būna paremtas tom priežastim. Bet čia jau mano nuomonė. Gal kiek pasenusi. Jei turėjo proto nueit prie altoriaus ir prieš Dievą prisiekt. Tai turėtų ir mylėt. Visą gyvenimą. Kitaip, kam tuos įžadus išvis duoti? Prieš tėvus pliusiuką prisidėt ir kad pompastikos daugiau būtų?
Bet kam tą praeitį tiek sureikšminti, kad tai trukdytų dabarčiai? Nu kelmas, šaknys yra. Toli. Nežinomos- žinomos. Ką, Jūs savo vyrą mylėtumėt už tai, kad jo proproprosenelė mirė su visais sveikais dantim o proprosenelis buvo labai protingas kaimo mokytojas? Šaknys gali būt išpuvusios. Bet lapai kokie... Kokie lapai...
