Įkraunama...
Įkraunama...

Mano vyras įvaikintas ir aš to nežinojau

QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:56)
Nežinau. Gal aš labai senamadiško auklėjimo. Bet man atrodo, kad bažnytinės santuokos anuliavimas retai kada būna paremtas tom priežastim.


Teisingai, bet neslėpti svarbių aplinkybių apie kurias pats žino irgi privalo. Nes kitai su galiojimu tikrai atsiranda keblumų.
Priesaika duodama vienas kitam, todėl ir iškyla keblumų dėl santuokos galiojimo, jei vienas nuo kito nuslepiami svarbūs dalykai.
Čia vienos iš svarbiųjų priežasčių wink.gif
http://kaunas.lcn.lt/10/rodyti,842
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sąvaržėlė: 27 rugpjūčio 2007 - 14:04
QUOTE(sąvaržėlė @ 2007 08 27, 15:03)
Teisingai, bet neslėpti svarbių aplinkybių apie kurias pats žino irgi privalo. Nes kitai su galiojimu tikrai atsiranda keblumų.
http://kaunas.lcn.lt/10/rodyti,842



Perskaičiau. Ir nesuprantu. ką šioj istorijoj galima laikyti pagrindu negaliojančiai santuokai.

Nors, gal perdėtą žmonos jautrumą? Kaip kliūtį, protingam bendravimui.

Nes įvaikinimas, nuo jo paties nepriklausė. Tai ne jo pasirinkimas. Ligų gali ir neatrasti. būti įvaikintu manau nėra nuslėptas charakterio bruožas ar nuslėpimas nenorėti santuokoj vaikų...
Atsakyti
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 15:15)
Perskaičiau. Ir nesuprantu. ką šioj istorijoj galima laikyti pagrindu negaliojančiai santuokai.

pažiūrėk po kuo mano citata ir gal suprasi - ne vienas gi žmogus šioje temoje kalba wink.gif
O aš tenorėjau pasakyti apie svarbaus dalyko nuslėpimą kaip problemą.

čia
http://209.85.135.10...lient=firefox-a

Aišku, sprendžiama žiūrint individualias situacijas, ko mes nė viena čia nepadarysim. Tiesiog kas man šioje situacijoje matosi - kad buvo nuslėpta. Svarbaus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sąvaržėlė: 27 rugpjūčio 2007 - 14:41
QUOTE(sąvaržėlė @ 2007 08 27, 15:26)

O aš tenorėjau pasakyti apie svarbaus dalyko nuslėpimą kaip problemą.



O kodėl reikia sureikšminti tai, kas nereikšminga? Arba išpūsti ne tai, kas svarbiausia? Nematau čia problemos. Nuslėpime. Nematau.
Atsakyti
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 15:33)
O kodėl reikia sureikšminti tai, kas nereikšminga? Arba išpūsti ne tai, kas svarbiausia? Nematau čia problemos. Nuslėpime. Nematau.

na kaip kam, man pasitikėjimas yra reikšminga...Ir savo kilmės tuokiantis nuslėpimas - ne niekutis. Per daug jau lengvai niekučiais imame vadinti iš tiesų svarbius dalykus...

Kokių gi galų nuslėpinėti ir pykti jei tai pačiam nuslėpinėtojui nereikšminga? Tas slėpimas kaip tik rodo dalyko reikšmingumą pačiam žmogui.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sąvaržėlė: 27 rugpjūčio 2007 - 14:39
QUOTE(sąvaržėlė @ 2007 08 27, 15:36)
Tas slėpimas kaip tik rodo dalyko reikšmingumą pačiam žmogui.



Būtent. jam tai yra reikšminga. Reikšminga, kad tai būtų žmonai nežinoma. Gal nereikia išrenginėti žmogaus sielos... Niekam nuo to geriau nebus...
Atsakyti
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 15:41)
Būtent. jam tai yra reikšminga. Reikšminga, kad tai būtų žmonai nežinoma. Gal nereikia išrenginėti žmogaus sielos... Niekam nuo to geriau nebus...

Nesąmonė. Apie reikšmingus dalykus nutylėti tuokiantis negalima. Geriau būtų šeimai. Ir išvis kam tuoktis su žmogumi kuriuo taip nepasitiki, kad negali pasakytui kas tau svarbu? Bijojo, kad sužinojus netekėtų ar kaip?
Atsakyti
QUOTE(sąvaržėlė @ 2007 08 27, 15:44)
Nesąmonė. Apie reikšmingus dalykus nutylėti tuokiantis negalima. Geriau būtų šeimai. Ir išvis kam tuoktis su žmogumi kuriuo taip nepasitiki, kad negali pasakytui kas tau svarbu? Bijojo, kad sužinojus netekėtų ar kaip?



Tikrai galima. Ir nutylima. Ir visą gyvenimą pragyventų kaip žmonės, jei vienam iš sutuoktinių neatsirastų noras žinoti viską. Tai viską ir sugadins, benorėdama. Nemanau, kad temos autorės vyras ja nepasitiki. Ne apie tai mes šnekam. Kukliai nori turėti kažkokią savo praeities dalelę sau. Savo šeimos paslaptį. Gal skaudulį. gal gėdą. Gal...

O sužinojus ar netekėtų, reikia paklausti temos autorės. Beje, kur ji?
Atsakyti
Pritariu sąvaržėlei, kad nutylėti reikšmingų dalykų negalima - tada žmogus gali rinktis, kaip jam elgtis toliau. Esu tikra, kad sužinojusi apie vyro įvaikinimą prieš vestuves, autorei tokių problemų, kokios kyla dabar, nekiltų.

Aš matau dar vieną šios istorijos pjūvį - vieniša įvaikintoja arba autorės anyta. Kodėl ji elgiasi kaip būdama vienvalde padėties valdove?
Papildyta:
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 15:52)
Tikrai galima. Ir nutylima. Ir visą gyvenimą pragyventų kaip žmonės, jei vienam iš sutuoktinių neatsirastų noras žinoti viską. Tai viską ir sugadins, benorėdama. Nemanau, kad temos autorės vyras ja nepasitiki. Ne apie tai mes šnekam. Kukliai nori turėti kažkokią savo praeities dalelę sau. Savo šeimos paslaptį. Gal skaudulį. gal gėdą. Gal...


Žinai, labai panašiai buvo paaiškintos vienos skyrybos: žmona netyčia sužinojo apie vyro meilužę, apie kurią žinojo visi, išskyrus žmoną. Vyras šokiruotai žmonai paaiškino, kad kukliai norėjo turėti paslaptį sau smile.gif
Atsakyti
QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:22)
Ar tikrai manot, kad praeitis gali būti svarbi ateičiai?

O jei vyras nežinojo...

Bet niekas neakcentuoja šioje istorijoje gėdos. Negražumo. Nemalonumo, dėl to, kad įvaikintas.


Taip. Aš manau, kad svarbi. Jūs manot, kad ne. Kurios iš mūsų nuomonė teisingesnė? Vertingesnė? Kas tai nusprendžia? Jūs?...

Vyras (o ir visa jo giminė ir t.t.) ŽINOJO, bet sąmoningai nuslėpė ir dar visokių briedų primelavo. Jaučiate skirtumą? Ne?

Todėl kad nėra nemalonumo (bent jau man nebūtų jokio) dėl įvaikinimo. Neįsiskaitote? Ar bandote "skaityti tarp eilučių"?

QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:33)
Nukirstam medžiui likęs kelmas su šaknimis, manau jau yra nebesvarbu...


Nukirstam nebesvarbu. Būtent.

QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 14:56)
Bet kam tą praeitį tiek sureikšminti, kad tai trukdytų dabarčiai? Nu kelmas, šaknys yra.


Jūs nesureikšminate, kitiems tai reikšminga. Nu ir? Jei Jūs nusprendėte, kad Jums vienodai rodo ar Jums meluoja, ar apgaudinėja, ar sako ar nesako, ar tai neturi rūpėti ir kitiems žmonėms? Kas svarbu/nesvarbu Jums arba man arba kaimynui Petrui, neturi būti vienodai svarbu/nesvarbu temos autorei ar kitiems diskutuojantiems.

QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 15:15)
Nors, gal perdėtą žmonos jautrumą? Kaip kliūtį, protingam bendravimui.

Nes įvaikinimas, nuo jo paties nepriklausė.


Iš viso, kas Jums davė teisę spręsti apie žmogaus protingumą? Gal turite kokius objektyvius ir visuotinai pripažintus kriterijus šiai asmens savybei "nustatyti"? Kas nusprendė, kad jautrus žmogus negali protingai bendrauti? Absurdas ir tiek. Smagu galvoti, kad esat protingesnė už kitus?

Kiek kartų dar apie tą patį? Panašu, kad tik Jums įvaikinimo faktas šioje diskusijoje ir teužkliūna.

QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 15:33)
O kodėl reikia sureikšminti tai, kas nereikšminga? Arba išpūsti ne tai, kas svarbiausia? Nematau čia problemos. Nuslėpime. Nematau.


JŪS nematote problemos. Autorė (ir kai kurios diskutuojančios) problemą mato. Kas teisus?

QUOTE(suntea @ 2007 08 27, 15:41)
Būtent. jam tai yra reikšminga. Reikšminga, kad tai būtų žmonai nežinoma.


Žmonai pakankamai reikšminga, kad būtų žinoma. Kieno prioritetai svarbesni? Lygūs?

P.S.: Atsiprašau, kad citavau vien Suntea postus. Man paprasčiausiai nesuokiamas kategoriškumas ir bandymas savo tiesas pateikti kaip visuotinai privalomas.
Atsakyti
QUOTE(Minerva @ 2007 08 27, 15:56)
Papildyta:
Žinai, labai panašiai buvo paaiškintos vienos skyrybos: žmona netyčia sužinojo apie vyro meilužę, apie kurią žinojo visi, išskyrus žmoną. Vyras šokiruotai žmonai paaiškino, kad kukliai norėjo turėti paslaptį sau smile.gif


Nu tai labai puikiai iliustruoja situaciją - kai nežinai, ramiai miegi smile.gif Nereikia noreti per daug žinoti, tada ir problemų nebus....
Atsakyti
QUOTE(ledina @ 2007 08 27, 16:02)
Nu tai labai puikiai iliustruoja situaciją - kai nežinai, ramiai miegi smile.gif Nereikia noreti per daug žinoti, tada ir problemų nebus....


Tik kad ta teisybė turi tendenciją kaip yla iš maišo išlįsti...
Atsakyti