QUOTE(agnita @ 2007 08 27, 21:14)
O kaip jūs mokat už tą melą? Atsiribokit tada, juk tik tau pačiai yra blogiau nuo to pykčio ant viso pasaulio ir nuoskaudos. O tėvo savo vaikui juk nepakeisi.
Keista ta anyta, gal ir didybės maniją turi, visko būna, bet tu nepakeisi kito žmogaus, pamiršk tu ją, atsiribok, pradėk gyvenimą be jos ir minčių apie ją, ji net genetiškai nesusijusi su tavo vaiku.
Keista ta anyta, gal ir didybės maniją turi, visko būna, bet tu nepakeisi kito žmogaus, pamiršk tu ją, atsiribok, pradėk gyvenimą be jos ir minčių apie ją, ji net genetiškai nesusijusi su tavo vaiku.
Nea, aš tikrai ant viso pasaulio nepykstu. Man gyvenimas mielas ir spalvotas dar vis atrodo.
Aišku, kad aš jos nepakeisiu. Aš nuo jos atsiriboti galiu, ir visai nesunkiai. Bet mano vyras be jos negali gyventi. Nesakau, kad jis jos atsisakytų, bet kad ir truputį atsitraukti jam neišeis. Visad jaučiausi, tarsi aš tik trečias esu šeimoje. O dabar tai ypatingai jaučiasi.
Moku už tą melą - kad sutrypė pasitikėjimą vyru, aš galvojau, kad esam artimi, o visa tai sudužo. Moku, kad mano vaikas yra ignoruojamas, nors tikrai tikėjausi, kad turės nuostabią močiutę, apgaubiančią jį begaline meile. Ir dar daug daug galiu prirašyti. Įskaudino artimo žmogaus melas. Baisiai įskaudino (su visomis pasekmėmis).
Papildyta:
QUOTE(Abo @ 2007 08 27, 22:14)
O tai iš kur tada giminės žino?
Papildyta:
Aha, su anyta aiškiai nupieštas vaizdelis
Papildyta:
Aha, su anyta aiškiai nupieštas vaizdelis
Tiek ir tų giminių. Tikrai žinau, kad žino jos sesuo ir sesers dukros. Žinojo ir anytos tėvai. O daugiau man sunku pasakyti kiek giminaičių žinojo apie šį faktą, nes jie nebendrauja, aš jų nesu akyse mačiusi.