QUOTE(naitas @ 2008 05 19, 19:10)
Bet va kai peikia vyras, jeigu taip pasitaiko, tai tada pasiuntu... taip pasiuntu, kad ankšta visiems namie...
va, butent. buvo mums panasi situacija. darzeli mazeliui buvo mamyciu svente. Sunesem rubelius,kad tuos savo vaikucius paposti. Suskaiu vyrui, jei as nespeciau is darbo,kaip elgtis, sakau paprasyk aukletojos, kad po pietu dukrytes pas logopede neisvestu, na ,kad vaiaks su mumis galetu eit i sale ziuret taip ilgai lauktos sventes kurioje musu broliukas dalyvasu, soks ir pan...tai vyras tookis tipo morala skele man-kad va vaika nuo logoped.pamokeliu nukeliu-kad jai kalba labai svarbi...nu zinot taip skaudu pasidare.

QUOTE(skruzdeda @ 2008 05 19, 19:20)
Kai pagalvoji kokia nelaime! Jinai negali dirbti, nes vaikui istisai reikia prieziuros. O tas, kuris gali dirbti - jas paliko.

QUOTE(naitas @ 2008 05 19, 19:35)
1.. Tiesiog norisi pasikalbėti, patyrinėti, kaip yra kitur. O ir pačiai, kai viską pasidedi prieš akis, kai kas aiškiau pasidaro.
Toks gyvenimas. Jei man kas atneštų tą vaiką iš ligoninės ir pasakytų: čia tavo, ką aš žinau, kaip jau aš čia jį mylėčiau..
o va kai moteris nešioja, svajoja, gimdo, maitina, gina ne tik nuo uodų, bet ir nuo košmarų, tai.. palengva pradedi dėl jo nuprotėti...
Toks gyvenimas. Jei man kas atneštų tą vaiką iš ligoninės ir pasakytų: čia tavo, ką aš žinau, kaip jau aš čia jį mylėčiau..
o va kai moteris nešioja, svajoja, gimdo, maitina, gina ne tik nuo uodų, bet ir nuo košmarų, tai.. palengva pradedi dėl jo nuprotėti...


QUOTE(naitas @ 2008 05 19, 19:35)
iš kitos pusės.. jeigu mano vyras taip verktų dėl mūsų vyresnėlio, kaip kad kartais aš verkiu.. tai irgi... pagalvočiau, su kokiu "skystimu" aš čia dabar gyvenu...





is tikro....kazkaip keistai...butu..jei manasis pradetu verkt...jis tai tokiose situacijse konkreciai tyli...ir nelabaid daro sprendimu....

