Vaikas nekalba :(

nu, tai darom ką nors !!!

Nu merginos, as irgi kartais nestumo metu pasvajodavau apie mergaite, nors nuo pat pastojimo mane lydejo mistinis zinojimas, kad nesioju berniuka
O jau antrojo kai laukiaus, tai jau ne svajones, o tiesiog mazas mazas kartelis lydejo visa nestuma, kad vel bernas Nu sakės, ka dabar daryt? As ir taip tūkstantį dalykų esu apgalvojusi, ka netaip dariau nestumo metu

Sokoladas? man patinka

sokoladas yra gerai
naitas...uzjauciu ir..na sakysim is dalies net supantu kaip jautiesi. As su seserim turejau konflikta..ne tokio tipo, bet irgi kai sesuo nesialba ir i tavo vaika kreivai ziuri, nes jis kitoks..ziauriai skaudu..tavo atveju...nu uzjausk neismanancius zmones..as galvociau, akd jiems skaudu, jog anukas kitoks, kad jis ne toks kaip visi vaikai ir is meiles vaikui iesko kaltininko, del ko neiseina sitos problemos ispresti..nu aisku artimiausias, ka galima apkaltinti yra mama, nes tai pirmas zmogus konkurencijoje del meiles..tokiais atvejais as tiesiog bandau sau pasakyti, tokie zmones yra tolerancijos ir atjautos mokytojai, nes jie nesupramnta, ka savo veiksmais daro ir kaip skaudina
...mano drauges anyta kaltino ja, kad vaika blogai maitina, nes jam buvo problemos su insktais..drauge vire valgi su mazai druskos, vire, o ne kepe ir t.t., o jie paserdavo vaika kepta vista, bulvytemis ir viskuo kitu..nes vaiks gi nemaitinamas ir serga nuolat kad kita ju anuke berdavo nuo sausainiu, taigi grazu, kad vaiko zandai net sviecia raudomni nuo alergijos supratimo ner, kad ne viskas yra kaip jie isivaizduoja
Ziauriai sunku, kai seima pasidaro ne tavo salininke ir parama, o kaltinanti visuomenes dalis...

kalbant apie skausmą šitoj vietoj...tai man yar skaudžiausia,kad mano anyta primigtynai teigia, kad ta "bėda" gink dieve atėjo ne iš jų šeimos.... ...nors visi mato ir girdi kaip mūsų tėvelis(jos sūnus) "užsikirtinėja"...bet ale reik tiek teigti-kad va jos sūnus pradėjo kalbėt nė 2m. neturėdamas..Jėzus Marija- nu iš tikro,aip Alchemia sakojie nesupramnta, ka savo veiksmais daro ir kaip skaudina bet kaip sakant-aš užsigrūdinau...beveik...

Zinai, buna toks tipas zmoniu, kurie viska zino, jie visada teisus ir ju viskas geriausia..ir kai staiga va sunus nera tobulas, jie uzmerkia akis ir neigia problema, strucio efektas, anukas nekalba, tai cia visi kalti, tik ne ju seima, ne jie ir tas vaikas gal net ne ju seimos, nes jis, nu ne toks, koks turetu buti idealioje seimoje. Va toje knygoje "As iki gimimo" sakoma, kad vaikai daznai turi tas savybes, kurias seima, mama etis artimieji nori nuslpeti..manau, kad mociutes nenorejimas kalbeti apie tai, aks yra, o noras viska pagrazinti pateikti savaip irgi gal uzrisa vaikui nora kalbeti..nes netiesos jis negali skayti, o tiesa yra skirtinga..beje, o kaip vaikas i ta seima reaguoja? Kaip vyras reaguoja i tokius anytos posakius ?

..net nežinau kaip ir atsakyti...Buvo toks momentas, kai dukra gimė, jin laaaabai norėjo mudvi lankyti su dukryte -bele kada ir bele kokiu laiku ..kai man norėdavos žinot ,kada jin atvyks, jin nenorėdavo prasinešt, niu čia iš tos operos "mes galime vaikus lankyt bet kokiu laiku"....kadangi ,aš leidau mus lankyt tada ,kai susitardavom telefonu-tai jai tokie vizitai būdavo nelabi norūs. Tad jū buvo laabai mažai,ir mes pas juos nelabai irgi važiuodavom. Na nebuvo man tos traukos ten važiuot, matyt ne tokie žmonės . Kaip sakoma tokių "skauduliukų " širdy buvo ir prieš nėštumą ir per nėštumą tiesiog aš vengiau ten važiuot. tad natūraliai tas mano kūdikis nelabai ten pas jų namuose gerai jausdavos , nors mes visda būdavom šalia. O dabar ,kadangi aš savo smegenyse perverčiau ,kad mano vaikai jiems anūkai- o,jie seneliai.Tad tas santykis su jais turiu pasakyti jis "artėja". n a,mes gal dažnaiu nuvažiuojam..tai vaikai natūraliau ir priima juos. Na pasiilgsta, nori būti pas senelių. na ,bet palikęviensu su jais esam kokiom 3 val tai ko gero tik 1 kartą ..išskyrus tuos atvejus,kai anyta sergančius prižiūrėjo kokius 3 kartus po 3 dienas....O vyras..tai ką .. būdmas 2-3 metų nepamena ,kada jis pradėjo kalbėt. Tuo klausimu jis nieko negali atsakyti.ir apskritai jis tyli..... :ohir jai teisybės nepasako....iš šono žiūrint kad jis buvo ir tebėra "užguitas"tos šeimos...na tiesog iš posakio"geriau nutylėsiu ir bus ramu'..

Nesu aiskiariage, bet manau, akd vaikas irgi pasirinkes tevo pozicija, geriau patylesiu...gal reiktu tevui pabandyti ismokti issakyti savo pozicija ir tada vaikui irgi atsiristu kalba

Mano antrajam jau beveik 4 m ir dar nekalba. Lankomes pas logopede, skaitau daznai jam, kalbinu, skatinu issipasakot. Bet kad jis toks jau pas mane yra - tylenis Geriau paduks ar pasedes ir puzzle padelios, nei kazka pasakys Va su broliais tai sava kalba varo. As beveik viska suprantu, bet daznai prasau pakartot, ale "nesupratau taves"

Darom tik jaučiu, mes čia atsipūtę bendraujam prie kompo, o kai sueitume prie fondiu, tai kaip tie mūsų vaikai, mmmm, ech, uch, mmm

Aš galiu į sostinę atidumti po kokios 25 d gegužės, jei iki tol nepagimdysiu savo Nufo

Ir galvoju - o tai kaip su tais mūsų nekalbiukais? Manot, kartu su jais susitikt? o tai kaip su ugdymu.. darželiai, mokyklėlės visokios....

Alchemie, skaitau Tavo postus, ir visokių minčių pareina. Viena būrėja man labai panašiai sakė - kad mano didysis neša/išpirkinėja savo senelių, iš vyro pusės, kaltę. Aš pas ją buvau gal tris kartus dėl savo vaiko, ir kaskart ji vis "neturi akies" ant jo. Nemanau, kad ji prisimena, ar užsirašo , ką man sako ir todėl linkusi esu tikėti... Bet ir nekaltinu aš tų senelių... Vedžiau pati savo vaiką pas senelius, kad bendrautų, kad senelius visus turėtų, kad tiem seneliams būtų džiaugsmo, juk pirmasis anūkas.
Tačiau.... užsimiršo seneliai, kad čia ne jų vaikas, kad anūkas turi savo gyvus sveikus tėvus. Atėjo laikas, kai turėjau teisintis, kodėl aš pati noriu auginti savo vaiką, kodėl atsisakau jų pasiūlymo, kad vaikas gyventų pas juos, nes "brolio verkimas jį nervuoja" Po to pradėjo vaikščiot pas mane "man padėti". Pačios suprantat, kai uošvienė ateina su savo "padėjimu", tai staiga supranti, kad namie ne du vaikai, o visa dešimtis .. ne taip, ne tas, ne ten, ne tada, ne su tuo... visa bėda, kaip supratau - vyras man pasakė - kad juos užaugino jų močiutė. Tai dabar uošvė matyt irgi panorėjo užauginti man vaikus... o aš kaip ta "nenormali", pati noriu auginti. Ir laikau "apsiglėbus, uždarius, užspaudus"

Tačiau... gyvenime yra tokių baisių dalykų žmonės pridarę. O va jų vaikai sveikut sveikutėliai... o čia... negi taip galima viską "suversti" ant marti-uošviai santykių
Papildyta:

negaliu nesureaguoti. Jau mano vyras tooooooks tylenis. Nu nerealus. Kažkiek pasikeitė į "gerąją" psuę, pagyvenus kartu, bet jis toks - tylus, uždaras, susikaustęs ir t.t.
Dresuoju dresuoju

Saunuole..bandyk dainuoti, tyleniai geriau dainuoja, nei kalba, nes muzika isreriskia jausmus..dainuoti sokti..ar vyras ar vaikas, muzika veikia stipriai

Dainuoti? matytum, kaip mane KASVAKAR abu pipirai užlaužia dainuot ir dainuoju, o ką daryt... Visas mergautines, ką žinau, ir išdainuoju Jiems bile kad klausyt, kaip mama dainuoja.

Būna, kad ir tėtį vaikai užlaužia matau, kad tėtis baisiai gėdinasi (gal manęs.. nu ne vaikų gi), bet niekur nedingsi - dainuoja "du gaideliai" o man taip gražu....
Tiesą sakant, man pačiai nejauku, jeigu vyras šalia, dainuoti vaikams... ką žinau

Manau, kad vaikams ilgam įstrigs atmintin faktas, kad jiems prieš naktį dainuoju. Žodžių neprisimins, nieko neprisimins... tik tą jaukumą.

Naitai, tu laukies?