Aha, lababai paprasta, tik ženk pirmą žingsnį ir pamatysi, kad net nepajusi kaip viskas įvyko

Vakar vėl porai dienų pasiemėm, buvom pakviesti į vaiko 1metukų gimtadienį, buvo ir kt vaikų - oi, kokia buvo laiminga, prisiduko, prisismaližiavo, o fotkintis kaip mėgsta....

Ir kai matai tą laimingą mažą žmogelį, tai dar kartą įsitikini, kad tikrai vertėjo žengti šį žingsnį. Šiaip aš paskutiniu laiku per neštumą ir po gimdymo buvau labai irzli, tai šis žmogelis atnešė į mūsų namus ir džiaugsmą ir ramybę, ir mano nuotaika pagerėjo. Aišku, vargelio išauginti tikrai bus, kaip ir su bet kokiu vaiku....
Vakar rodžiau nuotraukas, kur šventem Loreno gimtad vaikų kambari, tai ji niekaip nesupranta: o. kur aš buvau? O kai žiūrėjo mūsų su vyrų nuotraukas draugų vestuvese, tai : Oi, kokia mamytė graži, kaip gerai, kad dar bus tokia šventė ir mane paimsit. Vienu žodžiu, mums labai smagu