O as teisiog norejau Jums visoms, kurios randat savy vidines drasos, padekot, kad esat tiems vaikuciams
As kartais apie tai pagavoju, bet tarsi jauciuosi per silpna
Mastau, kad kai kazka prisijaukini, tai tampi uz ji atsakingas, kad tarsi nebegali kaip niekur nieko atgal to vaikucio parvezti, pati turiu tris, ir manau, kad nesugebeciau kokias dvi dienas draugaut, o po to "issiskirt".....
Viena draugu pora globojo 10-meti berniuka per iseigines, bet is salies buvo keista stebeti: ju vaikai labai nerimavo, uzsisklende, ir zinant, kokia sauni ju seima, visas vasaras praleidzianti savo statytoj sodyboj ir negailinti demesio vaikams, na jie tiesiog ir patys gyvena vaiku gyvenima: piesia, po miskus braido ir .t.t ir .t.t, labai priestaringos mintys mane uzpludo... to kito berniuko elgesys irgi buvo keistas, na tarsi jis butu pykes uz tai, kad ne jo si seima.... nezinau, turbut is tiesu reiktu labai daug ir stropiai dirbti su savim, kad zenges toki atsakinga zingsni neiskaudintum ne vieno vaikelio. Auginu savo tris draugiskus vaikus, ir paskaicius Jusu kupinas sirdies istorijas vel prisimenu, kad gal koks mazas paukstelis sutiktu su mumis padraugauti, bet tiek nedrasu, ar "neapgausiu" jo sekmadieni vakare, kai jam tektu palikt musu namus.......
Jurga, smagu Jus cia sutikti, mes "buvom susitike" zveryno kaimynuose

, butu taip idomu paklausyt Jusu patirties