Rūkiau prieš nėštumą. Kaip ir visi rūkoriai, vis žadėjau mesti, bet būdavo gaila atsisakyti vieno iš gyvenimo teikiamų malonumų. Pagaliau ryžausi. Buvo tikrai labai sunku. Ir daviau sau žodį pasistengti nebepradėti vėl. Žinia apie sūnų padidino pasiryžimą. Taigi, aš žinau, ką reiškia mesti rūkyti ir kaip tai sunku.
Vienoms mamoms (čia aš apie rūkiusias) motinystė yra priežastis nerūkyti, kitoms - gaila, bet kliūtis nerūkyti. Man labai gaila tų vaikų, kurių mamos juos laiko kliūtimi rūkymui. Vis tik esame suaugę žmonės ir turime prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Bent kol vaikai per maži, kad galėtų išvengti cigarečių kvapo, reiktų pasistengti. Tokia mano asmeninė nuomonė.
"Vaikai, kurie kvėpuoja aplinkoje esančiais tabako dūmais (pasyvus rūkymas) turi didesnę plaučių vėžio išsivystymo riziką suaugę pranešama šios savaitės BMJ spaudoje. Tie vaikai, kurie patiria pasyvų rūkymą kasdien po daugelį valandų, yra labiausiai pažeidžiami jie turi tris kartus (3,63) didesnę plaučių vėžio išsivystymo riziką, lyginant su vaikais, užaugusiais nerūkančioje aplinkoje. Vaikai, patiriantys pasyvų rūkymą kelis kartus per savaitę, turi pusantro (1,45) karto didesnę riziką, o kurie kvėpuoja tabako dūmais kasdien, bet po nedaug dukart (2,08) didesnę riziką".
http://ml.lms.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=63 Kas netingės, internete per paiešką gali įsivesti žodžius "pasyvus rūkymas" ir pasiskaityti daugiau. Niekaip neišvangsit to, kad parūkiusios turėsite paimti savo kūdikį ant rankų. Kuo jis kvėpuos?..