O vyras, kai dar vienas kito nepažinojom, sakyčiau buvo priklausomas nuo žaidimų. Jau neapsiribodavo viena valanda per dieną. MB dar turi draugą, tai anas kažkada visus metus kone žaidimu buvo gyvas.
Permetusi akimis merginų bėdas, savuoju galiu didžiuotis. Jei žaidžia, tai valandą maždaug per dieną. Būna, iš viso kelias dienas nežaidžia. Prieš kelis mėnesius kartu žaidėm vieną žaidimą, perėjom, visas misijas įvykdėm ir viskas. Neberandam žaidimų kur kartu galėtumėm pažaisti. Neįdomūs man kiti.
O vyras, kai dar vienas kito nepažinojom, sakyčiau buvo priklausomas nuo žaidimų. Jau neapsiribodavo viena valanda per dieną. MB dar turi draugą, tai anas kažkada visus metus kone žaidimu buvo gyvas.
O vyras, kai dar vienas kito nepažinojom, sakyčiau buvo priklausomas nuo žaidimų. Jau neapsiribodavo viena valanda per dieną. MB dar turi draugą, tai anas kažkada visus metus kone žaidimu buvo gyvas.
mano buves ziauriai zaisdavo traviana net po puse paros prasededavo prie pc kol negyvai uzkniso.pasakiau jog man tai nepatinka ir jei nesupranti tai greit suprasi kodel.tada as pradejau zaist fb zaidimus.kuri laika jam atrode juokinga bet po to suprato ir sumazino iki valandos per diena 
QUOTE(Patikimas @ 2011 05 21, 19:37)
Naujoji karta atsižaidė žaidimų savu laiku..Net nepažystu nei vieno bendraamžio kuris dar žaistų juos..
Idomu kokio amziaus tie bendraamziai. Nes aplink nuo 10 iki 40 meu vyriska gimine kompuose paskendusi ...
QUOTE(juridine_kontora @ 2011 07 31, 18:18)
Idomu kokio amziaus tie bendraamziai. Nes aplink nuo 10 iki 40 meu vyriska gimine kompuose paskendusi ...
Atsižais, reikia išlaukti.
Aš esu turėjusi vieną "mėgėją" žaidimų.
Man tas nepatikdavo tik, kai jau tikrai užsisėdėdavo. Bet kartais perlenkdavo lazdą.
Bet aš dariau taip - pasiūliau žaisti kartu. Seniau, paauglystėje, būdavau visai nieko prieš praleist kelias val prie žaidimų, tad sumąsčiau , kad nebus didelių kančių imtis tokios taktikos ir pažaist drauge.
Kartu mes negyvenom, bet..dažnai likdavau pas jį.
Vieną savaitgalį nupirkau ir atnešiau Heroes žaidimą (jis strateginių žaidimų gerbėjas buvo) ir pasakiau - noriu žaist su tavim. Na ir žaidėm. Praėjo kelios val, atėjo vakaras. Nei valgyt, nei bendraut per daug nereikėjo. Aišku, man pabodo, bet vaidinau, kad viskas JĖGA. Vakare, kai jau po dienos pilvas gurgė, jis man jau užsiminė, kad gal reiktų ką pavalyt. Na, tai pasiūliau nueiti į parduotuvę, kol neuždarė ir paimti kažko. Grįžus...rado mane vis dar žaidžiančia vieną Ir paprašiau pagamint kažką, kol aš pabaigsiu - "PASKUTINĘ" partiją viena.
Kitą dieną irgi panašiai buvo, kitą savaitgalį, kai jau norėjo kažką šiaip nuveikt, išeit ( jis ir ankščiau nesėdėdavo kiekvieną savaitgalį prie žaidimų, tik vakarais ir karts nuo karto kokį vieną savaitgalį per mėn ), tai aš pareiškiau, kad užsikabinau juodai ir šį savaitgalį noriu atsižaist. Paskui ėmiau užmiršt atsakyt į SMS ir pan.
Na, suprato galų gale žmogus, kaip tai atrodo iš šalies.
Savaitgaliais daugiau niekad nebebuvo bėdos, kad nori prie kompo sėdėt, o darbo dienom, gal kada ir ištaikydavo, bet aš juk ir nenorėjau, kad žmogus visiškai atsisakytų sau patinkančio dalyko, tik suprastų, kad negalima tiek laiko daug skirti ir kaip tas laikas greit praiena nepastebint prie tų žaidimų.
Suveikt, tikrai suveikė
Neesam kartu, bet ne dėl to jo pomėgio, o jau po kiek laiko išsiskyrėm dėl kitų dalykų, draugiškai ir dabar dar užklausiu kartais "kaip tau su žaidimais?"
Dabar jau neberūpi, gal dėl to, kad yra žmona ir vaikutis, gal dėl to, kad jau nebe 22 jam, o gal ir dėl to, kad kažkiek priverčiau pažvelgt į tai iš šono, be pykčių, be spaudimo, be ultimatumų.
Siūlau išmėginti, kurios kovojo kitais kitais būdais Juk nieko neprarasit.
Man tas nepatikdavo tik, kai jau tikrai užsisėdėdavo. Bet kartais perlenkdavo lazdą.
Bet aš dariau taip - pasiūliau žaisti kartu. Seniau, paauglystėje, būdavau visai nieko prieš praleist kelias val prie žaidimų, tad sumąsčiau , kad nebus didelių kančių imtis tokios taktikos ir pažaist drauge.
Kartu mes negyvenom, bet..dažnai likdavau pas jį.
Vieną savaitgalį nupirkau ir atnešiau Heroes žaidimą (jis strateginių žaidimų gerbėjas buvo) ir pasakiau - noriu žaist su tavim. Na ir žaidėm. Praėjo kelios val, atėjo vakaras. Nei valgyt, nei bendraut per daug nereikėjo. Aišku, man pabodo, bet vaidinau, kad viskas JĖGA. Vakare, kai jau po dienos pilvas gurgė, jis man jau užsiminė, kad gal reiktų ką pavalyt. Na, tai pasiūliau nueiti į parduotuvę, kol neuždarė ir paimti kažko. Grįžus...rado mane vis dar žaidžiančia vieną
Ir paprašiau pagamint kažką, kol aš pabaigsiu - "PASKUTINĘ" partiją viena. Kitą dieną irgi panašiai buvo, kitą savaitgalį, kai jau norėjo kažką šiaip nuveikt, išeit ( jis ir ankščiau nesėdėdavo kiekvieną savaitgalį prie žaidimų, tik vakarais ir karts nuo karto kokį vieną savaitgalį per mėn
), tai aš pareiškiau, kad užsikabinau juodai ir šį savaitgalį noriu atsižaist. Paskui ėmiau užmiršt atsakyt į SMS ir pan.Na, suprato galų gale žmogus, kaip tai atrodo iš šalies.
Savaitgaliais daugiau niekad nebebuvo bėdos, kad nori prie kompo sėdėt, o darbo dienom, gal kada ir ištaikydavo, bet aš juk ir nenorėjau, kad žmogus visiškai atsisakytų sau patinkančio dalyko, tik suprastų, kad negalima tiek laiko daug skirti ir kaip tas laikas greit praiena nepastebint prie tų žaidimų.
Suveikt, tikrai suveikė
Neesam kartu, bet ne dėl to jo pomėgio, o jau po kiek laiko išsiskyrėm dėl kitų dalykų, draugiškai ir dabar dar užklausiu kartais "kaip tau su žaidimais?"
Dabar jau neberūpi, gal dėl to, kad yra žmona ir vaikutis, gal dėl to, kad jau nebe 22 jam, o gal ir dėl to, kad kažkiek priverčiau pažvelgt į tai iš šono, be pykčių, be spaudimo, be ultimatumų.
Siūlau išmėginti, kurios kovojo kitais kitais būdais
Juk nieko neprarasit.
gera taktika, Marta.Placebo, reikes ir man pabandyti 
nes pas MB vien darbas ir zaidimai..
nes pas MB vien darbas ir zaidimai..
mano irgi visda zaidzia ir kaip nervinasi kai pralaimi, kartais atrodo jog as kalta del to taciau noredama jo daugiau sau negaliu pradeti zaisti, nes jis nezaistu su manim , pasako kad nemoku ar kad jam su manim neydomu...reikia rasti dar kazkoki buda, kaip atitraukti nuo ps 
taciau noredama jo daugiau sau negaliu pradeti zaisti, nes jis nezaistu su manim , pasako kad nemoku ar kad jam su manim neydomu...reikia rasti dar kazkoki buda, kaip atitraukti nuo ps
Mano tai nelošia jokiai žaidimais nes neturi laiko nu neykit bet gi tie žaidimai neskirta 30-mečiams
nu neykit bet gi tie žaidimai neskirta 30-mečiams
QUOTE(Ievutele123 @ 2011 08 26, 12:34)
Mano tai nelošia jokiai žaidimais nes neturi laiko nu neykit bet gi tie žaidimai neskirta 30-mečiams
nu neykit bet gi tie žaidimai neskirta 30-mečiams Tai, kad yra tokių kurie skirta ir nemažai žaidžiančių
Bet jei nežaidžia džiaukis
Sveikutes.
Turiu irgi tokia problemele Mano vyrui 37 m., o prie kompo sedi prilipes kaip mazas vaikas. Gali taip zaisti visa diena ir dar nakti. Gyvename vieno kambario bute, tad tie jo praleidimai prie kompo mane nervuoja, o ir miegoti negaliu kai man i akys sviecia monitoriu ir tas stuksenimas per klaviatura...... Jam geriau prie kompo nei su manim pasedeti ar nueiti kur nors. Kai pradedu ka nors sakyti, tai pyksta jis ant manes tada.
Zodziu, santykiai suprastejo ziauriai. As net jo vakarais nesulaukiu lovoje, uzmiegu.
Turiu irgi tokia problemele
Mano vyrui 37 m., o prie kompo sedi prilipes kaip mazas vaikas. Gali taip zaisti visa diena ir dar nakti. Gyvename vieno kambario bute, tad tie jo praleidimai prie kompo mane nervuoja, o ir miegoti negaliu kai man i akys sviecia monitoriu ir tas stuksenimas per klaviatura...... Jam geriau prie kompo nei su manim pasedeti ar nueiti kur nors. Kai pradedu ka nors sakyti, tai pyksta jis ant manes tada. Zodziu, santykiai suprastejo ziauriai. As net jo vakarais nesulaukiu lovoje, uzmiegu.
anksciau mano vyras budavo daznai prilipes prie kompo, nors man tai netrugde, nes tuo metu as skaitydavau knyga ar tv ziuredavau, dabar daugiau as prilipus, nes SM apsilankau, arba siaip po interneta vaikstau, skaipas, FB ir pan., apsikeitem vietom, bet buvimo kartu tikrai uztenka kiekviena vakara
