QUOTE(Sniegas4 @ 2014 04 13, 16:11)
Įdomu prieš kiek laiko baigėt mokyklą?
Nes mano žiniomis iš ten bėga ne tik mokytojai bet ir mokiniai.
Tik nesekit pasakų apie kažkokus masiškai bėgančius mokytojus. Atsidariau puslapį, o ten - "laisvų darbo vietų nėra". Būna per vasarą atsiranda po kelias visose mokyklose. Ne daugiau. Jei vis tik atsirastų "masiškai" darbo vietų, mielai jas rekomenduočiau pažįstamiems pedagogams.

Nėra tam Kaune darbo vietų tiek, kad mokytojas galėtų labai jau rankiotis kur jam jau čia idealiai, o kur dar ne. Ar žinot kokių "gerų taškų", kur masiškai trūksta matematikų, istorikų, lituanistų, anglistų? Pasidalinkit, o aš pasidalinsiu su tais, kas tokių vietų laukia. Na nebent būtų kažkokio trūkstamo dalyko mokytojas, kur tiesiog nėra iš ko rinktis. Kokios tos pat fizikos ar chemijos... Čia šiaip - bendrai. Kažkiek "bėga" žmonės (tiek darbuotojai, tiek mokiniai) kone iš visų mokyklų (žmonės apskritai visokias darbvietes keičia), bet vargu ar tai yra kažkas masiškiau nei bet kurioje kitoje, tiesiog savo žmonės savo asmenines patirtis linkę pateikti išpūstai.
Pastebiu įvairių mokyklų paskyras FB, aišku tai nėra vidaus atmosferos pajautimas, bet iš to ką matau - yra kas tikrai patinka, t.y. pvz. įdomiais renginiais kuriama gyva gyvų žmonių bendruomenė. O čia sėkmė jau priklauso nuo visų "sudedamųjų": tiek tėvų, tiek mokytojų, tiek vaikų. Labai jau supaprastinta visas nesėkmes suversti vienai grandžiai. Kaip sakoma, situacija tada tampa panaši į tą, kai pats nesivalai dantų, o dėl ėduonies kaltini dantistą, kuris "blogai sutaisė".
Vargas iš tiesų su ta švietimo sistema, ypač miestuose (ir juokais, ir rimtai) - įmetamas vaikas į ją ir blaškosi po įvairias įstaigas kaip benamis kol pabaigia. Jokio stabilumo.
Džiaugiuos, kad kai augau, augau ne mieste, o gyvenvietėj teturinčioj vieną mokyklą. Žinojau, kad jokių lakstymų nebus, kad susipykai - teks taikytis, yra kas nepatinka - aiškintis ir mokytis sugyventi su konkrečios bendruomenės nariais. T.y. problemas spręsti, o ne nuo jų bėgti, mokytis sugyventi ir mokytis ten kur esi ir kokias sąlygas turi. Ir nieko - kur norėjau, ten ir istojau. Be jokių "superperturbo" aplinkybių mokykloje. Gal su kai kuriais dalykais ir buvo "ne kažką", bet nelabai man jų ir reikia gyvenime. Galų gale - kol gyveni, tol mokais. O miestuos vos kas - ir lekia krepšeliais mosuodami. Nes "tai vieni, tai kiti mums tokiems idealiems per prasti".
P.S. lygiai tą patį galėčiau pakartoti kalbėdama apie bet kurią mokyklą, nes tai ne apie mano simpatijas konkrečioms įstaigoms, o apie bėgiojimus iš jų vos kas neįtinka. Buvo ir mano vaikų įstaigose kas nepatiko, bet kur pradėjo - ten ir baigė (taip buvo su pradine, tokią nuostatą turim ir toliau), kas netinka - aiškinomės. Kai ką išsiaiškinom, kai ką ne, bet džiaugiuos, kad apsiėjom be durų trankymo. Nekalbu apie tikras priežastis (na pvz. - patyčias, kurių nepavyksta išspręsti), bet kalbėkit ką norit - yra ir tokia kategorija žmonių, kuri pasiruošus manipuliuoti bėgimais ir "krepšelių išsinešimais" vos kas "tinkamo" pažymio genialiam vaikeliukui (net kai dėl tinginiavimo nėra už ką) neparašo.