Nakties laiškai

Sakoma naktis apmastymu metas, kada viskas aplinkui nutyla ir uzmiega mes liekam su savim. Cia vienos moters istorija, uzrasyta vienos tokios nakties metu.

Laiskas neuzgimusiam kudikeliui

Mano mielasis vaikuti, siandien as noriu papasakoti tau tavo istorija. Viskas prasidejo nuo tada kai as sutikau nuostabu vyra, kuri pamilau ir su kuriuo norejau tureti vaiku. Jis buvo stiprus ir romantiskas, mielas ir kartais truputi ciniskas. Mes abu turejom ta keista jumoro jausma, siek tiek linkusi i sarkazma. Jis mokedavo mane prajuokint… Jis suprasdavo kada man budavo taip sunku, jog as net negaledavau kalbetis ir tuomet jis ipyldavo man taure vyno ir uzdegdavo cigarete. Ir tyledavo…
Viskas buvo puiku…iki tos dienos, kai isgirdau diagnoze: as nesugebesiu isnesioti kudikio. Mano kune nera vietos mazam kudikeliui. Nera. Mano mazyti, ta diena as nezinojau kur eiti. Ta diena as nenorejau nieko matyti…Tiesa buvo iseitis: bandyti ir netekti keliu vaikuciu is eiles… Man tai nebuvo iseitis. Mano sirdis nesugebetu islaikyti to skausmo – netekti vaikucio, jau nekalbant apie kelis. Tai ne man….
Praejo pora dienu kol as sugebejau istarti tuos zodzius - as nevaisinga. Mano kunas tarsi isdziuvusi zeme, nesugebanti isauginti derliaus.
As nevaisinga. Po tos dienos, kai pasakiau tai savo zmogui, praejo puse metu. Siandien as viena. Viena su savo dziaugsmu ir liudesiu. Nesmerkiu savo zmogaus. Sakoma, jei myli zmogu visa sirdimi, turi ji paleisti. Leisti jam isskleisti sparnus ir skristi…
Mano mazuleli, as taip noreciau pajusti tave savyje, pamatyti tavo pirmas nuotraukytes echoskopu, as taip noreciau isgirsti plakant tavo mazyte sirdute, pajusti tavo pirmus spyrius. As buciau pati graziausia mamyte pasaulyje. As isdidziai glostyciau savo pilvuka, klausyciausi muzikos ir skaityciau tau H.K.Anderseno pasakas. Deja..
Mano brangusis neuzgimes kudikeli, atleisk man, uz tai kad kol kas nekovosiu, uz tai kad galbut veliau bus per velu. Atleisk, kad mano siela nesugeba iskesti tu daugybes persileidimu, kad gimtum Tu.
Mano mazyti, net jei mes niekada nesusitiksim, as visada nesiosiu tave savo sirdyj. Giliai, giliai ir saugosiu nuo viso pasaulio ziaurumu.
Mano vaikuti, as visada tave mylesiu ir ta meile visada bus stipresne uz kancia.

Tavo mamyte

Ametista, labai liūdna ir graži ,,tos" mamytės istorija. Tikiu, kad ji susitiks su savo vaikeliu

Ametista,

verkiau labai, labai , tiesiog negalėjau neverkti...

Žinai, juk aš daug, daug kartų rašiau tokius laiškus savo mažyliui... Tik istorija skiriasi, mano vyras neišskrido, nors buvo visko... Net ir pasakymų: kam mums reikalingas vaikas?, aš pavargau duoti spermą..., vis tiek nieko neišeis ir pan.

Viena mano dalelė buvo įsitikinusi, kad tas džiaugsmas - išnešioti kūdikį, pajusti jo judėsius, tapti mama - tikrai ne man. O ta dalis, kuri labiau protinga, mažiau emocinga, man sakė, kad mes gyvename labai geru laikotarpiu: medicinos mokslo pasiekimai tobulėja, kiekvienais metais atsiranda vis daugiau būdų susilaukti vaikelio ir gal geriau, jeigu nepavyksta, palaukti ir pasinauduoti mokslo pažanga... Juk beviltiškų situacijų nebūna (jeigu tik mes ne patys sukūriame tokias situacijas).

Naktį, kai aš atsibundu, aš bijau kalbėtis su savo dar negimusia dukryte. Aš neskaitau jai pasakų, nesiklausau jai skirtos muzikos, aš dar labai bijau įsijausti ir prarasti stebuklą. Aš bijau atsibusti vieną rytą ir sužinoti, kad tai tik sapnas...

Natali, kuriam tu nestumo menesyj?

Išeina, kad jau 7 su puse...

Natali dziaukis ir nebijok, rek visam pasauliui kokia esi laiminga, nepraleisk tu nuostabiu akimirku, pasidziauk uz mus visas.... Tikrai tikiu kad viskas bus gerai tau ir tavo vaikeliui

Mieloji Ametista,

Nerandu zodziu apsakyti, kaip esu visa sirdimi su tavimi ir labai uzjauciu del artimo zmogaus.

Savo stebukliko mes laukeme 7 metus. Ilgos dvejones, baime, ar islaikys salia esantis zmogus. Palaikymas visada juntamas, bet visuomet islieka abejone. As jam sakiau, kam tau kankisntis su manimi. Gal eik, buk laimingas su kita. Nes mano vyrui - vaikai tai viskas. Aciu jam, islaikeme ir dabar musu suneliui 4 men.

Buk tvirta. Tikek, atsiras ir dar zmogus salia taves. Kuris supras ir pades iskesti visas negandas. Ir aplankys tave didysis dziaugsmas. Tik tu jo siek, visais imanomais ir neimanomais budais. Medicina, netradiciniai budai - viskas gali padeti. Svarbu tikek ir gyvenk.

ups..., cia va netikslumas (praejo daug maziau).... bet nesvarbu...
Klina, aciu

Ametista, šeštas jausmas sako, kad visai šviežiai netekai antros pusės...Tai prie to skausmo, kad nėra vaikelio prisideda ir ,,šis" skausmas...
Nežinau Tavo gyvenimo, bet gal antrasis skausmas nedingo visam laikui...

Ametista,tikrai didele uzuojauta,mes galime uzuojautas tau dalinti,bet kas nepatyre to skausmo tikrai nesupras.Tikrai yra cia tokiu manau nemazai merginu,ir tikrai visos supras .Todel mes su tavimi

Ametista,

Labai tau ačiū už gerus žodžius ir palaikymą!

O kas liečia antros pusės... Gal tai buvo visai ne tas žmogus?
Aš kai gyvenime ką nors prarandu, ko nors netenku, visada sau sakau: " neprarasi - neatrasi". Pasaulyje privalo būti pusiausvyra. Labai dažnai nauji žmonės, daiktai, atradimai būna neprastesni už senus...

Aš linkiu tau viso geriausio ir nuoširdžiai tikiu, kad greitai tu busi laiminga.