Man patiko, tiek daug prielaidų apie mano mąstymą, maža to, viskas išdėstyta po lentynėlės, dar su etiketėmis. Įdomu, kaip tai galima padaryti, nevertinus, neklasifikavus...
Menininkas, intelektualus produktas, pinigai, dailininko ego, susireikšminimas. Iš vieno sakinio apie kvėpavimą, buvopriskaldytas vežimas, jog aš tai praktikuoju gyvenime, ir viskas logiškai pagrista, išvesta seka, kodėl taip galvojama. Ir kai pradedi klausti kodėl, pasirodo, aš pati viską sugalvojau, tai mano proto vaisius. Nors neturiu galių vedžioti jūsų rankos po klaviatūrą. Įdomu, įdomu.
Daug kam jūsų parašyme pritariu, daug minčių, kurios susisieja su manosiomis, bet siauras proto traktavimas ir žiaurus rėminimas, mane stebina.
Jus pastoviai ignoruojate sociumą.
Mano galva kiekvienas yra genijus, tik ne kiekvienas sugeba tai savyje išlavinti, neturėjo tam pakankamų sąlygų ir t.t.
Antra, man nepriimtina, kad jus atimate iš mąstančio žmogaus galimybę kurti savo malonumui, ar įkvėpimo vedinam. Jus pat visur matote ir ieškote priežastis, kodėl tai yra padaroma, ar daroma, kuo vadovaujantis. Jus viską nuodugniai išvardinat. Bet kažkodėl jūsų parašyme žmogus kažkoks išėjo tik vartotojas, net sąvoka gėrio-blogio ir ta, praranda savo veidą.
Nesenai kalbėjausi su chirurgu, savo darbo profesionalu. Jūsų traktavime, žmogus siekia pažangos vedinas tik ego ir finansų. Tai va tas nuostabus profesionalas pasakojo. Kartą jam teko atlikti operaciją, kurią jis jau ne kartą yra daręs, ne vieną kartą pražaidęs galvoje. Bedarant operaciją išryškėjo patologiją apie kurią jie, medikai, net nebuvo pagalvoję. Operacijos metu, jis turėjo priimti tokius sprendimus, kuriuos niekada gyvenime nebuvo priėmęs, maža to, net teoriškai neteko skaityti, kitų chirurgų praktikoje. Jam atėjo toks įkvėpimas, kad rodos, ranka pati žino ką reikia daryti, nedalyvaujant protui. Patikėkite manim tuo momentu jis tikrai negalvojo apie savo ego, pinigus ar dar kokius dalykus.
Kita situacija. Vėl menas. Kiekvienas žmogus gali įvaldyti tapymo, grafikos, skulptūros techniką, susipažinti su kompoziciją ir t.t. Bet ar technika, profesionalumas, intelektas gali, drobę padaryti kūriniu... Nejau, noras išgarsėti ir užsidirbti, tai gali inspiruoti?
Ar profesionalus, be gramatinių klaidų parašytas darbas, gali virsti kūriniu?
Aktorius gerai išmokęs pjesės tekstą yra menininkas, kūrėjas?
Norėjau pateikti pavyzdžius, tarp savęs nesusijusius profesine veikla, bet juos sieja profesionalumas, kuris be sielos yra niekis, tuščia skardinė, bet ir be profesionalumo taip pat, vienas kitą papildo, harmonija.
O sielos vertinti net ir nereikia. Na gal tik JL užpakaliukas turi vertę.

Antrą, negalima teigti, kad protas yra toks ir anos ir skirstomas jis taip ir anaip, tarp tų protų yra pereinamoji būsena.
Mano manymų, kad jus protą su painiojote su mąstysena.
Niekur jūsų pasisakymuose nėra parašytą apie moralę, dorovę. Tai labai stiprus veiksniai.
Labai įdomu, kokia vietą užima alkoholikai?
Mėgstu žaisti šachmatais, neesu profesionalas, galiu numatyti tik 6-7 ėjimus į priekį. Labai įdomu sužinoti, kas jus galvojate apie šį žaidimą.
Ir dar, nuvylėte, kad reaguojate į išpuolius, jūsų teorija, mąstysena ir tokia reakcija, nesuderinami dalykai.