Pažink savo protą

Mano požiūris į tai yra toks: jeigu tave įžeidinėja, pagalvok, ar tavo vidinė būsena dabar nėra tokia, kad tu nusipelnei tų įžeidinėjimų? Galbūt tu viduje esi įkišus pyktį ar kitokius neigiamus jausmus ir nenori to pripažinti. O tas žmogus elgiasi atitinkamai...
Nemanau, kad kas nors baramas ar įžeidinėjamas nepelnytai...
Ir ne taip paprasta 100-u procentų atsiprašyti to, kuris tave įžeidinėja...Mes labai lengvai atsiprašome paviršutiniškai, o gelmėse lieka nuosėdos...O kai jos lieka-vėl tave įžeidinėja,bara, piktina...

Labai geras Vaižgantes pavyzdys!
Linijinis protas įsižeidžia ir nori, kad jo atsiprašytų.
O iš kitokio proto pozicijos gaunasi: Tu įsižeidei, tu ir atsiprašyk!
Labai teisingas pastebėjimas, nieko nebūna nepelnytai, viską gyvenime gauni pagal savo būseną.
Tik tam tikrose būsenose ir tegalima būti įžeistam. Kitose būsenose tai nerealu.

Neigimo būsena.
Kas yra įsižeidimas? Įsižeidimas sužadina mumyse konkrečią NEIGIMO BŪSENĄ!
Neigimo būsenoje dingsta gyvenimo džiaugsmas. Neigimo būsenoje vyrauja konkrečios emocijos, psichinė būklė, keičiasi ne tik savijauta bet ir fiziologija. Ilgai esant neigimo būsenoje ateina ir ligos.
Tas, kuris sugeba paleisti neigimą, pereiną į kitą savo būseną, sugrįžta gyvybingumas ir gyvenimo džiaugsmas. Atleisti, pirmiausia naudinga dėl savęs, nes paleidi neigimo būseną. Ir dėl kitų, nes kas nori mus matyti nepatenkintus gyvenimu, neigimo būsenoje...
Taigi, kerštas, pyktis, pasišaipymai, įrodinėjimai savo tiesų, ginčai, priekaištai, kritika, pavydas ir t.t. visa tai yra neigimo būsena. Neigimo būsena turi savo pradžią ir ribą. Ji gali būti mažytė, lengvas neigimas ir didžiulis neigimas. Neigimo būsena yra proporcinga mūsų emocijoms, savijautai . Kai neigimo būsena pasiekia savo ribą, ateina ligos.
Neigimo būsena gali būti auginama palaipsniui. Pavyzdžiui: šeimoje susidraskai dėl smulkmenų...
Pas kiekvieną yra skaitliukas. Jis pasąmonėje fiksuoja neatitikimus. Viskas kas tik buvo pasakyta, padaryta, pasielgta ne taip kaip norėtų protas yra fiksuojama ir sumuojama. O viskas kas buvo gerai – nefiksuojama! Kai skaitliukas pasiekia savo ribą, žmogus pratrūksta. Neretai sakoma: taigi viskas iki vakar buvo gerai, o šiandien skyrybos! Skyrybos dar ne pasaulio pabaiga, jeigu gražiai išsiskiri…Deja būna, kad ir nužudo sutuoktinis-sutuoktinę…Buvo atvejų, kai nužūdė todėl, kad vyras žiūrėjo per teliką krepšinį, o žmona perjungė serialą…Visa, tai kaupėsi ilgus metus, o dabar skaitliukas priėjo ribą…
Paleisti savo neigimo būseną yra menas, meistriškumas. Tai galima treniruoti sąmoningai.
Taigi neigimo būsena prasideda pamažu: skepticizmas, ironija, tikslai, būtinybės, abejojimas ir t.t.

Mintys, žodžiai, darbai, apsileidimai...

Kokia išeitis?

Apsikuopti savo viduje. Padaryti generalinę tvarką. O vėliau pastoviai daryti palaikomuosius pasitvarkymus

nesakyk, kad snipineju ...

Išeitis visados yra mumyse. Kiekviena mūsų būsena turi pradžią ir savo ribą. Iki ribos gyvenimas tekės lengvai, be kliūčių, jausi stimulą ir pasitenkinimą. Kiekvienas turime savo asmeninę ribą. Už ribos prasideda patologija(nepasitenkinimas, kančia, ligos ir t.t.)
Perėjus į kitą būseną (fazę), ankstesnės problemos, nepasitenkinimas ir netgi ligos dingsta.
Žinoti savo būsenas(fazes) ir mokėjimas jas savyje, sąmoningai sužadinti ir keisti yra išeitis…
Kokia tavo būsena(fazė), tokie įvykiai, situacijos, gyvenimas. Svarbiausia yra suvokti, kad kaip ir tarp metų laikų, taip ir tarp būsenų (fazių) nėra hierarchijos. Pajutus ribą(nepasitenkinimą, gyvybingumo stoką ir t.t.), reikia paleisti savo būseną ir pereiti į kitą.
Tolygiai vystyti visas savo fazes yra tobulėjimas. Pirmenybės atidavimas kažkuriai fazei, atves prie nepasitenkinimo, kančios ir ligų.

tikrai zinok, kai moteris pasidaro niescia tai jai tokia liga kaip menesines dinksta

Papildyta:

man acibodo ruduo, noriu kad butu vasara, bet niekaip nesigauna, nors ir labai noriu
ir cia zinuciu neskaiciuoja

Na tą tai tikrai gali pakeisti... Elkis ir jausk tarsi būtų vasara. Eik maudytis į upę (kasdien einant šalta nebus), važiuok atostogauti, nusipirk gėlių... Daryk tai ką mėgsti daryti vasarą ir tau bus vasara. Arba pamėk rudenį, gal net neįsivaizduoji koks jis gali būti nuostabus...?....

Mėnesinės yra ne liga, o Dievo dovana, kurios dėka moteris gali apsivalyti. Vyrai, deja, tokios dovanos neturi.
Nesmagu, kai forumiečiai rašo temose tik todėl, kad surinktų tam tikrą žinučių skaičių...