Modifikuota programa vaikui

Mažais žingsneliais: po žodį, jei tai per sudėtinga, tiesiog po skiemenį, uždengi vieną skiemenį, kitą tegu skaito, tegul veda pirštu, kur pirštelis tokią raidę ir skaito ir t.t. Tik per daug tokio vaiko versti nereikia. Ir visada sakau, nepersistengti reikia su tuo skaitymu. Kai pasodina tėveliai kokias 2 valandas, liepia vaikui skaityti, košmaras vaikui nuo tokios veiklos (čia neturiu nieko konkrečiai, tiesiog pavyzdys iš gyvenimo ). Pertraukas daryti reikia. Pagal vaiką derintis reikia, vienas gal tik 3 minutes gali susikaupti, tai ir darykite pertraukėles ir t.t.

o kas gali pasakyt - patems tas vaikas su pirmunais ar ne? kiek jam tevai namie pades? kokios pacio vaiko galimybes? Va renkantis mokytoja - vieni tevai ziuri kad tik butu griezta, kiti kad tik butu svelni, o dar kiti - kad neuzduotu namu darbu ka issirenka, ta ir gauna

as manau, kad namu darbai vaikams butini, nes jie ipranta juos atlikti, mokosi mokytis savarankiskai, namie, itvirtina klaseje igytus igudzius

vaikas turi atlikt tai, kas priklauso, vieniems reikia ilgaiu pasedet, kitiems maziau - ziurint kokiu rezultatu siekiama ir kokios realios vaiko galimybes

o jus noretumete kad mokytoja lauktu kol paskutinis vaikas isspres viena uzdavini - tada imtu sekanti? tai naturalu, kad ko nespeji - atlieki namie . o va jei jau nesuprato - as bent kai sunus augdavo - buvau linkusi jam neaiskinti, o tiesiog sekancia diena liepdavau klausti mokytojos, dar geriau klausti iskart, kai neaisku, ar po pamoku. Stengiaus kiek imanoma nesikist i vaiko mokslus, nes tai jo pareiga ir santykiai su mokytojais - manau todel bedu beveik nebuvo - aisku kai jau kas iskildavo i aikste - sprest padedavau, aiskindavaus su mokytojais, kaip ir kokios pagalbos vaikui reikia.

Apie tuos tėvelius aš ir turėjau galvoje.
Papildyta:


Na taip tai nereikia, be reikalo įsižeidėte. Visokių tėvų yra, kaip ir specialistų.
Papildyta:


Džiaugiesi, kad gėrio visada daugiau nei nesusipratimų
Papildyta:


Už ponias, žinoma, ačiū, nors ir su sarkazmu . Tikriausiai nepradėsime čia šiandien pyktis, nes ne apie konkrečius žmones buvo kalbama, o apskritai apie tai su kokiomis problemomis susiduria viana ir kita pusė.
Atsiprašau, jūs tikriausiai kažko nesupratote. "Maloniukai" taipogi ateina net su labai sunkiais sutrikimais. Buvo kalba apie vaikus "dievukus", kuriems viskas galima, o ne apie sutrikimo sunkumą. Specialistai nedirba su gabiais.
O kai reikia operacijos, visi susižinome visus niuansus, galimybes ir t.t. Kur kada, ir su kuo aklai nemanau ar kas nors dabar bepasitiki kuo nors.
Papildyta:


Skaitau jūsų atsiliepimus ir džiaugiuosi jumis. Pasisekė jūsų vaikeliui su tokia mama. Kad visiems po tokią. Man dar baisesnė situacija, kai tėvams visai "iki lemputės" jų vaikai. Čia dar baisiau, nei piktosios mamytės. Vargšai tie vaikai .
iš karto perspėjau, nieko konkrečiai iš dalyvaujančių pokalbyje neturėjau. kalbu taip kaip yra realybėje.

As jos ir nebijau.
Tik noretusi, kad specialistai butu apmokinti, paaiskinti tevams. Kuom ta programa pades. Kaip jie gali padeti Ju vaikui.
Kad jam bus lengviau laikyt egzaminus, ne rodiklis.
Visa tai praejom pries pusmeti.

Liuks auklėtoja



Aš manau, kad tai vadinasi tėvų ir pedagogų bendradarbiavimu . Tiesiog, kai vienodos taisyklės ir reikalavimai mokykloje ir namie. Auklėtojai lengviau priversti kažką daryti ar nedaryti, nes įdomios veiklos darželyje daugiau nei mokykloje. Tiesiog jei "nori veikti kažką įdomaus, atlik prieš tai kas REIKIA". mokykloje beveik visa veikla yra "REIKIA". Pražaisti, norint rezultato visas pamokas negali.
P.S. Čia mano nuomonė, nebūtinai visiems gali patikti.

Programos tempai didziulei. Spragos tik gileja.
Ketvirtoi klase darys PPT ivertinima, ka tada parasys, antos klases lygis.
Visi juda i prieki, o manasis malasi vietoje.
Jau nustojom spaust. Kazkam reikia ir griovius kast.
Kasant, skaityt nereikes.

Manau, kad galėjo paaiškinti geriau. Bet, matot, kad ir iš šiandien pokalbio, vieni priima tai ką sakai, svarsto, analizuoja, klausia, savo pasiūlymus, pasvarstymus, pamąstymus pateikia. Kiti tuoj įsižeidžia, atrodytų, kad kažkas kažką kaltina, kažkas nedirba savo darbo, tik kitus kaltina. Tiesiog kai susiduri su tokiomis situacijomis kaip Kriistė, nusvyli nuo tėvų priekaištų, pradedi atsargiai, gal kartais net per daug, su tais tėveliais elgtis. Tie kurie ateina geranoriškai, tiktai yra pakonsultuojamas. Bet jei specialisto kita patirtis, tai ir gaunate sausus, valdiškus atsakymus.
Manau, kad ir gyvenime, vieni žmonės mato kitus labiau nei save. Niekur nuo to nepabėgsi Kaip čia "svetimoj aky mato krislą, o savoj rąsto nemato".
Na manau, tuoj vėl kažkam nepatiks, nueisime į asmeniškumus.
Papildyta:

Ir vėl sutinku. Bet negalite mokytis nuo sudėtingų dalykų neišmokę paprastų. Vistiek reikės pradėti nuo paprasto prie sudėtingo ir t.t. Tempas tai didelis, bet dirbti vis tiek reikia.
Griovių nekaskit, būkit virėja -as, kirpėja -as . Geriau gyvens negu visi aukštuosius baigę. Ne ten ta laimė vaikšto, patikėkit. Kas daug sugeba, daug iš tų ir reikalaujama. Tuoj nueisiu į filosofiją, matyt, jau per daug įsibangavau
Apsišarvuokite kantrybe, visi stebuklai vyksta tyliai. Būna ir man taip. Atrodo dirbi dirbi, nuo dūšios, ir nieko. Dar daugiau spaudi, nieko. Na nors apsiverk, nieko. Pradedu ieškoti info, gal stebuklingų būdų atrasiu, nerandu nieko, viskas senai žinoma. Belieka dirbti. Jau skundžiuosi kolegei specialistei, kad nieko nebegaliu padaryti. Na žiūrėk, kai jau vilties iš viso nebelieka, ateina kokią dieną, bumt ir išeina. Tai džiaugiuosi tikriausiai daugiau nei tas vaikas džiaugiasi. Iš tikro, tai jam nieko nebelieka daryti, kai mato mane besidžiaugiančią. Tai va taip, nenurašykite pirma laiko savo vaiko. Per darbą tie stebuklai vyksta. Tik ne visiems vaikams tolygiai, kai kuriems būna tokie nenusakomi šuoliai, gal labiau tiktų įvardinti kaip šuoliukus.
sėkmės

Čia taip tose prestižinėse mokyklose. Paskui atveda į normalią mokyklą vaiką ir džiaugiasi, kad su jų vaiku kažkas dirba, nes pirmūnų klasėje toks vaikas tik kliuvinys. O koks turėtų būti vaiko pasitikėjimas savimi tokioje klasėje, tiesiog siaubas. Gaila vaiko, kai taip tėvai traumuoja, neįvertindami jo galimybių.

čia toje visai neprestižinėje mokykloje, kur vaikų metai iš metų katastrofiškai mažėja. Beje, kai girdėjau jos prisistatymą (darželyje), neteko girdėti, kad ji būtų sakiusi, jog dirbs tik su pirmūnais.

Čia tu man primink , nesakė, kad dirbs su pirmūnais, o buvo atvirkščiai. Dirbo tik su pirmūnais. Gerai atsimenu? Dabar nebe mokyklas kai kurie tėveliai renkasi, o tiesiog pradinių klasių mokytojas. Ieško rekomendacijų, kitų tėvelių atsiliepimų. Mažėja vaikų visur, tikriausiai nėra tokios mokyklos, kurioje nebūtų sumažėję.

Jei pasaulyje butumet vienintele paciente, kliente ir kt., tada gal gydytojai ir kiti zmones gal ir butu suinteresuoti gyventi tamstos problemomis. Kadangi esate viena is daugelio, tai kaip sakoma gelbejimasis paciu skestanciuju reikalas. Tokiu svarbiausiu, paciausiu ir kitokiu -iausiu tiek daktarai, tiek mokytojai ir kt turi tikrai daug ir visiems neitiksi,todel ieskant geriausio sprendimo ir yra geriausia iseitis paciam dometis, rupintis. Antra, dabartiniais laikais zmones tapo tikrai kitokie, daug apgavysciu, naudojimosi kitais , tad jei norime kad musu neskriaustu, neizeistu ar pan, tai geriausia iseitis paties padaryti. Trecia, jei nori padaryti zmogui gera, o jis tave tik izeidzia ar kitaip purvais apdrabsto, tai pagalvoji ar tikrai verta ta daryti, juk man sirdies neskauda, kad kaimynui skauda ar kazkam nesiseka.
Papildyta:

Aciu , bet man atrodo cia mamos pareiga, kas jei ne mes.

o kaip su egzaminais yra? ar buna atestate irasyta ,kad programa buvo modifikuota?