Smurtas mokykloje

Nu jo, kai pagalvoji - teisybė. Ko nesididžiuot? Nepakliuvo į policiją. Dar ir greitas, reiškia
Ir viskas dėl taisyklingo auklėjimo :

Gerus vilkus auginat. Turit kuo pasimegaut. Beda ta, kad as sustresnius zveris uzauginau. Jusiskiams butu krakes. Gal suleiskim kada. Paziesim kurios vyriskesni.

Atsakau uz savo zodzius.

Gynyba.

Mano nuomone, sioj citatoj svarbiausia:

"Mano vaikai ismokyti taip-pirmas nelisk, o jei kas lenda, GINKIS taip, kad antro karto nebutu. Viskas."

Mes nezinom kaip lindo, mums raso tik kaip apsigyne. Ir gerai kad du chamai gavi i snuki. Kita kart, pries atverdami marmuze, pagalvos kuo tai gali baigtis.

Pritariu. Ir sakau, jog geriausia yra uzmust. Tada visi gerieciai gales ramiai gyvent nesibaimindami visokiu blogieciu.

Skaitau, kaliega, kad aplamai geriausia yra nupirkt vaikui šautuvą. Kad nušautų juos ir jie tada būtų pamokyti.

Tai jau jus ir mokinkit uzmust ir nusaut, o as mokinsiu TIK duot i snuki...

Tik biskutuką, ania? tekšt ir viskas

Hm... Įdomi čia diskusija vyksta. Pabandysiu ir aš kažką sumarmaliot "į temą". Pirma norėčiau pasakyti tai moteriškei, kuri susidūrė su dukrą apkaltinusiu moksliuku. Tokiu atveju aš jūsų vietoj sienom už savo vaiką lipčiau. Eičiau, kad ir į teismą, bet vistiek ginčiau visom keturiom. Pirmiausia ką aš padaryčiau-susirinkimą su vaikais. Beje, geriau be to moksliuko ir be jo tėvų (iš patirties žinau, kad jeigu susiduria abi pusės kartu, kol viena pasakoja kas kaip buvo, kita puola akis drąskyt, gintis ir iš to kyla ginčai, su tėvais-analogiškai.). Antra padaryčiau susirinkimo antrą dalį su moksliuku, jo tėvais, bet be dukros. Savo nuomonę pasilikčiau sau tame susirinkime, tiesiog išklausyčiau moksliuką. Trečia ką aš padaryčiau-gerai ir logiškai pagalvočiau. Ypač perkratyčiau savo dukros savybes-ar ji neturi polinkio meluoti (nesakau, kad jūsų dukra išsigalvoja tiesiog aš taip pasielgčiau). Na ir ketvirta-atitinkamai nuo situacijos "surežisuočiau" pabaigą. Jeigu tikrai kaltas moksliukas, tai kreipčiausi į mokyklos valdžią (socialinį pedagogą, psichologą, klasės auklėtoją, direktorių ir jo pavaduotoją). Jeigu šie nieko nepadarytų, tada eičiau į aukštesniasias instancijas. Rašyčiau pareiškimą teismui ir bandyčiau prisiteisti žalą (už neteisėtą terorizavimą). O jeigu kalta dukra-tada jau rimtai imčiausi auklėjimo ir mokyčiausi iš savo klaidų. Aš tikrai nepaalikčiau visko tiesiog atsiprašymui. Turėjau panašią situaciją praeitais metais. Vaikas (klasiokas) sutraumavo kitam vaikui (klasiokui) stuburą. Ir pasakė atsiprašau... Na, gerai-buvo išmestas iš mokyklos, bet vistiek-atsiprašau? Tu vaiko vos nepalikai invalidu (po kompiuterinės tomografijos paaiškėjo, kad nedaug trūko, jog būtų stipriai pažeistas nervas) ir sakai tik atsiprašau ?! Viskas taip ir baigėsi. O čia aš būčiau pasielgusi žymiai, žymiai kitaip.

Na, o dabar einu prie wasos. Aš savo sūnumis taip nesididžiuočiau . Bet ir imčiau šiek tiek jūsų auklėjimo. Mano nuomone berniukas-nėra trapus padarėlis kurį vos kepštelėjus reiktų mokinti duoti atgal su visa jėga. Berniukas įgimtai turi daugiau jėgos. Ir jeigu gausi dvigubai, su agresija-aš nežinau, tada jau kaip sakoma tiesiogine to žodžio prasme "sumals į miltus" . Reikia ir sąžinės turėti : ! Kažin, malonu pačiai būtų už kepštelėjimą gauti du išmuštus dantis ir traumatologinį, dėl sulaužytų šonkaulių ... Esu turėjus panašią situaciją-mes dažnai pavaidinam, kad spardomės už akių (klasės tarpe). Ėjom iš valgyklos namo, kažką man pasakė toks vienas klasiokas, mes prieš jį pasimaivėm, aš dar pavaidinau, kad spiriu, kita draugė irgi, nu ir iš priekio stovėjo kita klasiokė (skundikė labai, irgi moksliukė, atseit visada auka) sako "Ugnė tau spyrė į kuprinę!". Aš tik spėjau atsisukt į ją nubėgančią, ir, (atsiprašau už išsireiškimą) blyn, jaučiu, kad skrendu ! Skrendu ne bet kur, o į mašiną. Aš nežinau kodėl, bet pradėjau rėkt to klasioko vardą, maldauju tiesiog, kad nieko nedarytų, prašau sustot . O jis toliau skraidina mane. Rankų negaliu pajudint-jo rankos kaip surakintos, dievaži, laiko riešus mano. Ir pabaigai-prie pat mašinos mane sustabdo mano kojos, tiesa kruvinos, šiaip ne taip atsistoju, jaučiu, kad ašaros rieda iš akių, kojų nejaučiu, šilta srovelė teką per kelienius ir... Viskas... Kojos-žaizdotos, kelnės-suplėšytos, rankos-juodos, akys-peršinčios, o draugės akys-milžiniškos... Jo-irgi... Draugė klausia "Kodėl ?". Aš aiškinu kažką kriokdama, kad gi nespyriau. Ir žinot ką išgirdau? Nepyk... . O ar žmogus turi protą, ar tik jėgą? . Nepyk ir viskas. O, kad aš prisiliest negaliu prie žaizdų, tai nieko. Kad man koją sulenkt sunku, tai nieko. Tik nepyk. Viskas. Nepyk. Kaip pati jaustumėtės?

Aš niekam nesakiau. Gal ir gerai padariau . Niekas nieko, ir gyvenu. Taip ir baigėsi. Bet aš niekada nesilegčiau, taip kaip jūs .

Pagalvojau, kad wasa galbūt fantazuoja rašydama - tiesiog renka žinutes. Nes, logiškai pagalvojus, mama negalėtų taip auklėt savo vaikų. Ir didžiuotis savo rezultatais.

Kas vyksta tarp suaugusiu? Eda vienas kita, meluoja, lenda i subin.. zmogekams, kuriuos patys smerkia. Klausosi ir daugina pletkus. Ir smerkia, smerkia, smerkia kitus-i akis maloniai sypsodamiesi.

Taip gyvenimas ir praeina. Gal nera principu, o gal taip gyventi patogiau-na, malonus, mandagus, inteligentiskai atrodantis zmogus....
Vaikai VISKA atsinesa is namu. Visi mazi meliukai(o jei vaikas meluoja-tai TIK tevu problema ir auklejimo klaida) kazkada taps GYVENIMU-MELU.

Man negeda savo poziurio. SMURTO IS VISO NETURETU BUTI. Smurtas blogai bet kokiu atveju.
Man patiktu, jei visi butu laimingi, geri ,paslaugus vienas kitam.

Mano gyvenimo patirtis tokia-jei i smurta atsakysi smurtu-galesi toliau BUTI.

Gyvenk ir leisk kitam gyventi.

As nebijau tureti ir issakyti savo nuomone. Ne vienoje mokykloje ji nebuvo toleruojama( oficialiai)-jau rasiau, vis turedavau aiskintis ir t.t.


Po to, kai mano mazius pasokinejo ant to sestoko-igijome puikius seimos draugus-Pastoriaus seima-mama buvo atejusi pasiimti savo vaiko ir viska mate-KAIP BUVO IR KODEL.
Jau keli metai vaikai nesimoko kartu, jie issikele i kita parapija, bet mes visada kvieciami i jo gimtadienius, ju vaikas leidziamas miegoti pas mus ir t.t.
Seima savo sunus aukleja grieztai-jokiu zaidimu kortu, televizorius valandomis ir t.t.
Na nebijo, kad mes uzkresime neteisingomis paziuromis ar gal kuris vaikas uzmus saukstu ju sunu jei tas ne taip paziures prie pusryciu stalo.

Siemet, vasaros atostogu metu, prireike vieno paraso is mokyklos sunui ,kuris istojo (pats pasirinko kur sunkesni egzaminai, bet geresnis) i koledza.
Palikau mokyklos atsakove zinute. Nieko labai ir nesitikejau-mokykla uzdaryta vasaros atostogoms.
Po 4 dienu-skambutis. Direktorius rado zinute, surado kita mokytoja, kuris tuo metu buvo mieste. Tas mokytojas dviraciu vaziavo 8 mylias-kad padeti parasa mano sunui.Dave savo mobilaus nr., jei kas, kad susisiektume-bet tik xtra extra atveju-nes jau rytoj skrenda i Tailanda. Mes gi eiliniai zmones-to galejo ir nedaryti, nesivarginti.
Cia tam sunui, kuris musesi su gaujos nariu, ir del kurio saugumo buvo iskviesta ginkluota apsauga.
Tas 16 metu gaujos narys, kuri sunus paliko guleti sumusta pries visus, buvo `on bail` tuo metu-na dar koks darbelis-ir tiesiai i kalejima.
Jei sunus butu parases pareiskima-o ir mokykla to prase(nes butu buve geriau jo atsikratyti), ir i namus pareigunai ateje klause ar nerasys-butume pasielge `pagal istatyma` butu teismai, tas butu kalejime.
Sunus pareiskimo nerase.
Buvo `vilkas pries vilka.` Gaujos nariui guleti pries visus ant zemes-hmmmm.
Pasielge mano sunus irgi kaip vilkas-dave i nosi, savo reikalus susigyde, pasispaude viens kitam rankas-anas praryjo pralaimejimo geda, bet dekingas uz dar viena sansa ne kalejime.
Mazius uztai toj mokykloj vaiksto ramiai-zino visi.
Sunus mano normalus zmones, kurie MOKA APSIGINTI.
Ir gyvenam realiam pasulyje.

Man tai toks ispudis, kad tie bernai specialiai nuotykiu iesko kur kumsciu palaidyti (kabu apie wasos vaikus), nes kazkaip man neitiketinai skamba visos tos istorijos, i kurias amziais jie amziais papuola, nuolat kazkokiam mustyniu epicentre. Kitas zmogus gyvenima nugyvena ir tiek "nuotykiu" neapturi...

Manu, kad cia kaip tam posakyje, "Norek tik suni musti, o jau lazda visad atrasi"...