QUOTE(Paragintoji @ 2008 03 07, 09:55)
Lygiai taip pat galvojau ir aš prieš 11 metų. Ir vardą pakeičiau. dabar to nedaryčiau jokiu būdu.
Gyvenime nėra atsitiktinių dalykų ir atsitiktinių žmonių. Kažkodėl pavadino būtent tas žmogus, būtent taip. Ir tai jau yra vaiko.
Žinoma, psichologiniu požiūriu, labai svarbus ir vaiko amžius. Jei vaikas prie vardo prisirišęs, keisti tikrai nereiktų. Ir apskritai, jei pakeisi vardą, kai vaikui pasakosi kažkada apie jį - kaip vadinsi? Sakysi - tada tu buvai tas? O dabar jau kitas. Tas dvigubas savęs suvokimas nieko gera neduoda. Aš jau su tuo susidūriau. Norėčiau, kad taip nebūčiau pasielgusi.
visiškai pritariu
Būtent, dažnai stebiuosi kaip žmonės nesupranta, ar neišgirsta pačio svarbiausio, neiką jis sako, o jau juo labiau vaikas. Į klausimą- kas tu esi- vaikas visada atsakys savo
VARDĄ, ir tuo jis duoda visą informaciją apie save. O ir patys neprisistatom- esu inžinierius, sakom esu Jonas, Marytė, Eglutė. Ir visai ne todėl, kad kiti žinotų kaip mus vadinti- mums už to vardo ir sąmoje ir pasąmonėje yra visa mūsų patirtis, praeitis ir ateitis.
Remiantis tuo, ir netik tuo, niekuomet nekeisčiau savo vaikui nei vardo, nei pavardės.