QUOTE(alfija @ 2008 03 07, 21:14)
gerai, kad save vertini realiai.
be abejo vertinu save realiai kaip ir tavo atsakymus mano atzvilgiu.
be abejo vertinu save realiai kaip ir tavo atsakymus mano atzvilgiu.
QUOTE(laureta @ 2008 03 07, 19:38)
juk kalba eina apie vaiko naujo vardo davima ir pavardes suteikima ivaikinus. Todel as ir pasakiau, kad "Kiek dalyvavau ivaikinimo susitikimuose apie tai buvo diskutuojama. Apie tai diskutavome net ir su ivaikinta moterimi. Man jos poziuris patiko" (as ir vel pasikartojau).
Papildyta:
As labai noreciau sulaukti protingo, trumpo atsakymo i si klausima ir be isvedziojimu. Kuom skiriasi pavardes keitimas istekant/vedant nuo ivaikinimo (tiek mergaites, tiek berniuko)?
Papildyta:
As labai noreciau sulaukti protingo, trumpo atsakymo i si klausima ir be isvedziojimu. Kuom skiriasi pavardes keitimas istekant/vedant nuo ivaikinimo (tiek mergaites, tiek berniuko)?
Na, aš manau taip, Laureta, kad įvaikinimas gana naujas reiškinys. Du žmonės susitinka ir kuria šeimą. Tai yra visiškai natūralu, nes kitaip pasaulis sugriūtų. Du žmonės gali turėti vaikų ir nekurdami šeimos, tačiau kurdami šeimą, jie sukuria sistemą, kurioje jaučiasi saugūs ir kurioje saugiai jausis jų palikuonys. Šiaip jau moteris turėtų imti vyro pavardę. Moteris teka, vyras veda. Šeimoje TIK MOTERIS PRIIMA VYRO PAVARDĘ. Vardai nesikeičia. Jie susilaukia vaikų. Anksčiau žmonės irgi augindavo nebiologinius vaikus, tačiau jų neįvaikindavo. Dažniausiai augindavo našlaičius (tada dažniausiai augindavo giminės) arba pamestinukus. Kai rasdavo pamestinuką - nežinodavo kas jis ir tik tada jau duodavo savo vardą ir pavardę. Ir būdavo jo vardas ir pavardė, nes kitų vaikas neturėjo. Jei vaikas jau būdavo pavadintas, niekas jo duomenų nekeisdavo, nenaikindavo seno vardo ar pavardės ir nekišdavo savo.
Tikriausiai neaiškiai paaiškinau, nes aš nemoku trumpai ir labai metodiškai aiškinti.
QUOTE(laureta @ 2008 03 07, 21:21)
be abejo vertinu save realiai kaip ir tavo atsakymus mano atzvilgiu.
tai tada imkis teisingų veiksmų
savo atžvilgiu, ir vaikams šalia tavęs tada bus saugiau.
QUOTE(alfija @ 2008 03 07, 21:29)
tai tada imkis teisingų veiksmų savo atžvilgiu, ir vaikams šalia tavęs tada bus saugiau.
savo atžvilgiu, ir vaikams šalia tavęs tada bus saugiau.mano veiksmai mano atzvilgiu yra teisingi ir manao vaikams salia manes yra saugu
QUOTE(Paragintoji @ 2008 03 07, 21:27)
Na, aš manau taip, Laureta, kad įvaikinimas gana naujas reiškinys. Du žmonės susitinka ir kuria šeimą. Tai yra visiškai natūralu, nes kitaip pasaulis sugriūtų. Du žmonės gali turėti vaikų ir nekurdami šeimos, tačiau kurdami šeimą, jie sukuria sistemą, kurioje jaučiasi saugūs ir kurioje saugiai jausis jų palikuonys. Šiaip jau moteris turėtų imti vyro pavardę. Moteris teka, vyras veda. Šeimoje TIK MOTERIS PRIIMA VYRO PAVARDĘ. Vardai nesikeičia. Jie susilaukia vaikų. Anksčiau žmonės irgi augindavo nebiologinius vaikus, tačiau jų neįvaikindavo. Dažniausiai augindavo našlaičius (tada dažniausiai augindavo giminės) arba pamestinukus. Kai rasdavo pamestinuką - nežinodavo kas jis ir tik tada jau duodavo savo vardą ir pavardę. Ir būdavo jo vardas ir pavardė, nes kitų vaikas neturėjo. Jei vaikas jau būdavo pavadintas, niekas jo duomenų nekeisdavo, nenaikindavo seno vardo ar pavardės ir nekišdavo savo.
Tikriausiai neaiškiai paaiškinau, nes aš nemoku trumpai ir labai metodiškai aiškinti.
Tikriausiai neaiškiai paaiškinau, nes aš nemoku trumpai ir labai metodiškai aiškinti.
taip, pavadindavo ir dėl to pas mus atsiraro Rastenis, Rastauskas ir t.t. Va tokios yra įdomios lietuviškų pavardžių kilmės. Pavardė yra labai įdomus dalykas, alima apie jas daug diskutuoti
.
QUOTE(alfija @ 2008 03 07, 23:06)
taip, pavadindavo ir dėl to pas mus atsiraro Rastenis, Rastauskas ir t.t. Va tokios yra įdomios lietuviškų pavardžių kilmės. Pavardė yra labai įdomus dalykas, alima apie jas daug diskutuoti .
.Galima
esame susipažinę su pavardžių kilme... 
Na, šiek tiek.mano klasėj buvo žmogus, kuriam lietuvių kalbos mokytoja vis sakydavo: "tavo visi protėviai pikti buvo!"
ir t.t....
QUOTE(laureta @ 2008 03 07, 21:38)
juk kalba eina apie vaiko naujo vardo davima ir pavardes suteikima ivaikinus. Todel as ir pasakiau, kad "Kiek dalyvavau ivaikinimo susitikimuose apie tai buvo diskutuojama. Apie tai diskutavome net ir su ivaikinta moterimi. Man jos poziuris patiko" (as ir vel pasikartojau).
[
[
tai gal paaiškink koks tas požiūris ir kuo jis tau patiko?
QUOTE(Paragintoji @ 2008 03 07, 21:27)
Na, aš manau taip, Laureta, kad įvaikinimas gana naujas reiškinys. Du žmonės susitinka ir kuria šeimą. Tai yra visiškai natūralu, nes kitaip pasaulis sugriūtų. Du žmonės gali turėti vaikų ir nekurdami šeimos, tačiau kurdami šeimą, jie sukuria sistemą, kurioje jaučiasi saugūs ir kurioje saugiai jausis jų palikuonys. Šiaip jau moteris turėtų imti vyro pavardę. Moteris teka, vyras veda. Šeimoje TIK MOTERIS PRIIMA VYRO PAVARDĘ. Vardai nesikeičia. Jie susilaukia vaikų. Anksčiau žmonės irgi augindavo nebiologinius vaikus, tačiau jų neįvaikindavo. Dažniausiai augindavo našlaičius (tada dažniausiai augindavo giminės) arba pamestinukus. Kai rasdavo pamestinuką - nežinodavo kas jis ir tik tada jau duodavo savo vardą ir pavardę. Ir būdavo jo vardas ir pavardė, nes kitų vaikas neturėjo. Jei vaikas jau būdavo pavadintas, niekas jo duomenų nekeisdavo, nenaikindavo seno vardo ar pavardės ir nekišdavo savo.
Vyras vesdamas moteri gali priimti ir moters pabarde. Dvi seimas as pazistu, kur vyras turi zmonos pavarde. Viena tai buvo apie 1990 metus (kai tuokesi), kita buvo apie 2000 metus. Kaip seniai tai buvo galima daryti susituokiant ir priimant moters pavarde as nezinau.
Ivaikinimas nera jau toks naujas reiskinys. Gal tik tiek kad tai nebuvo taip populiaru, nes komunizmas egzistavo apie 50 metu Lietuvoje. Na bent jau pries 30 metu tai tikrai buvo galima isivaikinti, skaiciuojant nuo s. m.
Kai du priesingos lyties atstovai gali tureti vaiku, jie sukuria ar nekuria seimos, ir savo palikuonims suteikia tevo pavarde. Taciau kuom skiriasi ivaikinant pavardes suteikimas? Juk vaikas teisiskai priklauso jiems. Noredami kad vaikas seimoje jaustusi saugiai, jam suteikiama seimos pavarde. As nematau cia nieko blogo. Man tai yra priimtina.
QUOTE(Karusia @ 2008 03 08, 13:36)
tai gal paaiskinsiu savo poziuri ir kuom jis man patiko
susitikime dalyvavo ivaikinta moteris, iteviai, as bei busimi globejai ir iteviai.
Iteviu seima minejo, kad isivaikinant geriausia vaikui yra keisti varda, motyvuodami, kad vaikui varda duoda atsitiktiniai asmenys ir nepagalvodami. Juk vaikutis atkeliauja i nauja seima, vadinasi prasideda naujas jo gyvenimas.
Mano nuomone, jeigu vaiko vardas patinka, tai galima palikti. Taciau jeigu noredami visgi suteikti ir savo tuomet galima rasyti i gimimo liudijima du vardus. Tik nereiketu pamirsti kad vienas is ju turi buti sventas jeigu sumanys krikstyti.
Jeigu noretu visgi keisti varda bei pavarde pilnutinai, tuomet nereiketu kitiems sakyti (net savo tevams apie senuosius vardus bei pavardes). Siuo atveju mano ir ivaikintos moters nuomone sutapo, todel, kad kartais netyciom musu teveliai amziuje gali pasidalinti su kitais sia paslaptimi...
Beje ivaikintai moteriai iteviai taip pat norejo duoti kita varda. Taciau ji buvo 4 metuku ir nesutiko, kad ji butu vadindama kitu vardu. Taciau su mano nuomone sutiko, kad jeigu vaiko lietuviskas, lenkiskas ar rusiskas vardas man kaip lietuvei butu sunkiai istariamas arba nepatinkantis, tuomet isties geriau keisti. Taciau kaip minejau susitikime, paminesiu ir siame forume, kad tai kiekvieno suaugusio zmogaus sprendimas koki vaikui suteikti varda.
QUOTE(Paragintoji @ 2008 03 08, 00:20)
Galima esame susipažinę su pavardžių kilme... Na, šiek tiek.
mano klasėj buvo žmogus, kuriam lietuvių kalbos mokytoja vis sakydavo: "tavo visi protėviai pikti buvo!" ir t.t....
esame susipažinę su pavardžių kilme... Na, šiek tiek.mano klasėj buvo žmogus, kuriam lietuvių kalbos mokytoja vis sakydavo: "tavo visi protėviai pikti buvo!"
ir t.t....Manyra labai įdomi yra pavardžių kilmė, ir tikrai nekeisčiau, tik pagal savopavardę ir surandu kiek ir kokių įdoių žmonių buvo, darau sau atradimus iš kur pas mane tas, iš kur anas, labai yra įdomu nuvažiuoti į savo seneių, proprosenneliių gimtas vietas, pasisakai kas tu esi- kiek visko sužinai. Ir mane pagaltą pavardę priima
va taip jaučiuosi. Seniau taip giliai viso to kažkaip ir nevertinau, o dabar tai labai viskas keičiasi. Kada vienas mąstytojas sakė- kad nauja viskas tol, kol tą naują mes galime atrasti savyje, kai pirmą kart girdėjau- stebėjausi dabar, jau nebe QUOTE(ramintas @ 2008 03 08, 21:33)
Na, bet as neteigiau, kad slepti reik pavarde. Vaikas gi dazniausiai zino savo buvusia pavarde, gali ieskot savo saknu ir pan.
O siaip, del ivaikinimo, tai jis musu visuomeneje reikalingas del seimos ir vaiko saugumo, tokia jau situacija.
O siaip, del ivaikinimo, tai jis musu visuomeneje reikalingas del seimos ir vaiko saugumo, tokia jau situacija.
ramintas, aš ne apie slėpimą kalbu
. Aš kalbu apie susitapatinimą. Su kuo tas vaikas save tapatina. O apie saugumą tai nelabai supratau- ėia apie ką
