Įkraunama...
Įkraunama...

Ar keisti įvaikinto vaiko vardą

QUOTE(ramintas @ 2008 03 08, 21:33)
Na, bet as neteigiau, kad slepti reik pavarde. Vaikas gi dazniausiai zino savo buvusia pavarde, gali ieskot savo saknu ir pan.
O siaip, del ivaikinimo, tai jis musu visuomeneje reikalingas del seimos ir vaiko saugumo, tokia jau situacija.


as mazylei keiciau pavarde. Po nauju metu pasikeitus lengvatai darzelyje, vien jos gimimo liudijimo darzelio moterelems nepakako. paprase net atnesti teismo sprendima blink.gif Nenesiau. Lengvata irgi gavau.
Keiciau pavarde del vaiko saugumo. Dauguma keicia pavardes ivaikinant, net jeigu vaikas vaziuoja i uzsieni.
Atsakyti
QUOTE(Ute @ 2005 02 18, 15:05)
Nuo tada kai pradėjau domėtis įvaikinimu stengiuosi perskaityti viską, ką tik randu šia tema.

Pastebėjau, kad visuose mano rastuose straipsniuose, pradedant žurnale
Psichologija Tau ir baigiant įvairiuose angliškuose (pvz.: http://www.familyhel...lcg/naming.html siūloma nekeisti vaiko vardo, net jei tą vardą jam davė atsitiktinis žmogus (vaiką registravusi seselė), o ne jo biologinė mama.

Teoriškai suprantu, kad reiktų priimti vaiką visą (kartu su jo vardu).

Bet nežinau, kaip pasielgčiau, jei sugalvotume, kad vėl reikia mažiuko ir vardas labai nepatiktų.


Mes savo dukružei vardo nekeitėm, nors jis ir nelabai patiko... Kadangi kaip ir Tu buvau kažkur skaičiusi, kad keisti vardo nerekomenduojama. O dabar, kuo toliau, tuo tas vardas labiau patinka smile.gif
Atsakyti
As manau kad pas mus niekas nesuprastu kodel vaikui nedavei savo pavardes. Bijau kad tai butu ziurima itartinai , todel pavarde savo tikrai butina duoti ,tuo labaiu kad pavardes musu visuomeneje ir taip keiciasi kai isteki ,taigi nieko cia baisaus o ir vaikui bei mums bus maziau klausimu .
Niekas kai isivaikinau neklause kokia dabar vaiko pavarde visiems ir taip aisku iteviu ,visi klausia tik vardo. taigi kadangi mes gyvename visuomeneje su susiklosciusiomis tradicijosmis tai reikia ju ir laikytis nesvarbu patinka ar nepatinka jos mums.
o del vyru kurie priima zmonu pavardes tai dazniausiai buna arba kilminga pavarde zmonos arba pavarde kvailai skamba na gi niekas nenoretu buti sudziauskienemis ,pertvarkos laikotarpiu pora vyru prieme zmonos pavarde kad turetu maziau problemu del tautybes nes buvo rusai.
Atsakyti
Ką reiškia " įvaikinimas naujas reiškinys"?. Mane tėvai įsivaikino prieš 26 metus ir ne aš viena tokia - įvaikinta senai senai.

Dėl vardo - aš niekada nesutiksiu, kad keisti įvaikio vardą. Net negaliu motyvuotai to paaiškinti kodėl. Mama man pasakojo, kad norėjo duoti Vitalijos vardą vietoj Natalijos (kad mažiau problemų ir klausimų būtų aplinkinimas. Vardas rusiškas, o pavardė lietuviška) Paliko man Natalijos vardą ir už tai jiems esu be proto dėkinga. vardas, koks jis bebūtų yra dalelė tavęs. O pie pavardę tai net nediskutuotina, juk visuomenei informaciją apie šeimą greičiausiai suteikia pavardė ir jeigu jau priimam į savo šeimą naują žmoguti - pavardė turi būti šeimos. Jei ji bus nekeičiama - manau vaikas gali jaustis nesaugiai, nepriimtas į šeimą.
Atsakyti
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 03 09, 22:48)
As manau kad pas mus niekas nesuprastu kodel vaikui nedavei savo pavardes. Bijau kad tai butu ziurima itartinai , todel pavarde savo tikrai butina duoti ,tuo labaiu kad pavardes musu visuomeneje ir taip keiciasi kai isteki ,taigi nieko cia baisaus o ir vaikui bei mums bus maziau klausimu .


Jei mano apsisprendimą įvaikinti būtų lėmę, tai ką pas mus supranta arba ko nesupranta, tai niekada nebūtume ir įsivaikinę, nes tuo metu įvaikinusių šeimų bendruomenės dar nebuvo, o aplinkinių suprantančių taip pat - ne. Į mus (o tuo labiau į vaiką) buvo žiūrima įtartinai. O jau apie tradcijas (kaip priimta elgtis, kai nesusilauki vaikų) - prisiklausiau iki kaklo.

Aš neesu nei prieš, nei už pavardės keitimą. Priimu argumentus ir už vieną ir už antrą variantą. Tik manau, kad sprendimus reikia priimti remiantis tuo, kuo pats tiki, o ne tuo, kaip mąsto visuomenė ir kaip čia kas į tave pasižiūrės.

Tikrai neesu prieš tradicijas, ir yra tradicijų, kurių laikomės savo šeimoje, tačiau visada jas perleidžiu per save ir sau atsakau - o ką gi jos duoda ir ką noriu parodyti sau ar kitiems jų laikydamasi.
Atsakyti
QUOTE(Ute @ 2008 03 10, 12:16)
Jei mano apsisprendimą įvaikinti būtų lėmę, tai ką pas mus supranta arba ko nesupranta, tai niekada nebūtume ir įsivaikinę, nes tuo metu įvaikinusių šeimų bendruomenės dar nebuvo, o aplinkinių suprantančių taip pat - ne. Į mus (o tuo labiau į vaiką) buvo žiūrima įtartinai. O jau apie tradcijas (kaip priimta elgtis, kai nesusilauki vaikų) - prisiklausiau iki kaklo.

Aš neesu nei prieš, nei už pavardės keitimą. Priimu argumentus ir už vieną ir už antrą variantą. Tik manau, kad sprendimus reikia priimti remiantis tuo, kuo pats tiki, o ne tuo, kaip mąsto visuomenė ir kaip čia kas į tave pasižiūrės.

Tikrai neesu prieš tradicijas, ir yra tradicijų, kurių laikomės savo šeimoje, tačiau visada jas perleidžiu per save ir sau atsakau - o ką gi jos duoda ir ką noriu parodyti sau ar kitiems jų laikydamasi.



Ute, aš jokiu būdu nerašiau apie aklą sekimą tradicijomis. Oi, ne. Aš irgi kiekvieną rūbą pirmiausia sau prisimatuoju. Ir man nebuvo kitokio varianto, kaip tik įvaikinti. ir net vardą pakeičiau... Tačiau atsižvelgdama į dabartines savo jausenas to nedaryčiau. Ir bandau išsakyti pasvarstymus apie tai. manau, kad vienvaldžio diktatoriaus pozicija gyvenime yra labai žalinga. Ką noriu - tą darau ne tik su savimi, bet ir su kitais. Tai tinka ir man, nes vardą kažkada aš pakeičiau. Todėl ir bandžiau pažvelgti plačiau, pasvarstyti apie daugelio metų patirtį.

26 metai - labai trumpas laiko tarpas, Nete. Jis svarbus tik kiekvienam iš mūsų, bet tautų tradicijos, ko gera, per tokį laiką nesusiklosto. O su pozicija dėl vardo labai tau pritariu 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 10 kovo 2008 - 17:03
Ute as irgi mielai buciau turesjusi savo pavarde kai istekejau ir manau kad vyra buciau ikalbejusi.
Na bet kodel as kiekvienam ASILUI turiu aiskinti kodel as neturiu vyro pavardes, tuo labiau kad tai buvo prie keliolika metu. Tiesiog yra kai kuįrios tradicijos kuriu reikia laikytis jei tu nori ramiai gyventi.
beabejo yra zmoniu kurie ir pasaulinius karus suorganizuoja ir tai jiems priimtina, bet as linkusi kovoti kai to tikrai reikia, tada as galiu gerkle perkasti. bet dar karta sakau skirkime visuomenes normas nuo asmeninio gyvenimo tai labai skiriasi .
Atsakyti
QUOTE(Paragintoji @ 2008 03 10, 18:00)
Ir man nebuvo kitokio varianto, kaip tik įvaikinti. ir net vardą pakeičiau... Tačiau atsižvelgdama į dabartines savo jausenas to nedaryčiau. Ir bandau išsakyti pasvarstymus apie tai.


Paragintoji, jeigu pries keleta metu tu su vyru isivaikinai ir pakeitete vaikui varda, tai nebutina siandien gailetis.
Ta pati galeciau sakyti, kad po nevykusios santuokos issiskyriau. Bet aplinkiniams neminiu, neduokdie merginos netekekite. Nes jausites blogai.
Tai yra gyvenimas, tai yra istatymo leidziama, ta zmones ir daro.
Ka sakyti apie mus, kai VTAT ar ivaikinimo tarnyba patariakeisti vaikucio varda.
Atsakyti
QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 03 10, 23:46)
Ute as irgi mielai buciau turesjusi savo pavarde kai istekejau ir manau kad vyra buciau ikalbejusi.
Na bet kodel as kiekvienam ASILUI turiu aiskinti kodel as neturiu vyro pavardes, tuo labiau kad tai buvo prie keliolika metu. Tiesiog yra kai kuįrios tradicijos kuriu reikia laikytis jei tu nori ramiai gyventi.


Esmė net ne karuose (juk čia kalba ne konfliktus ar bandymus teisme išskovoti -ės, o ne -ienės pavardė), o tik mano/tavo/visų, kurių klausia asmenybėse.

Visa tai aš pati patyriau būtent parsivežusi dukrą (1,2 metų), kai kiekvienas vos menkai mane pažįstantis žmogus sutikęs gatvėje baksteldavo pirštu į vaiką, ir klausdavo, o tai kodėl, o tai kaip čia dabar, o tai ar nebuvo galima kitaip ir pan.

Erzino, kol supratau, kad tai mano problema, o ne jų (be abejo, netaktiški klausimai yra, jie niekur nedings), bet aš privalau ne pati nepatogiai pasijusti, o surasti tokį atsakymą, kad klausiančioji pusė suprastų, kad jų klausimas nederamas.

Su ta pačia problema (nemaloniais klausimais) susiduriu beveik kasdien tik vis kitokiu kampu. Vieną kartą apie vaiką, kitą kartą apie savo mokslus (prieš porą metų prireikė ir įstojau mokytis antram diplomui) [nepatikėsite, bet išklausiau, kad tik visiški nevykėliai sulaukę 30 stoja mokytis], trečią kartą apie dar kažką, kas nors truputį nukrypsta nuo susiklosčiusio aplinkinių gyvenimo būdo.
Atsakyti

Aš tai nelabai visvien nesuprantu kur yra vaiko nesaugumas ir tos problemos g.gif .Čia aš viso laboteįžvelgiu suaugusių žmonių(motinos- tėvo) didžiules problemas, gal net nebrandumą tam tikra prasme- gėda neturėti asmeninių vaikų, nevaisingumo problemos , dar kažkas. Bet visa tai niekaip yra nesusiję su pačiu vaiku ar jo savijauta.
Norit pavyzdžių iš realaus gyvenimo- jų absčiai- nereta moteris po skyrybu su savo buvusiu sutuoktiniu susgrąžina buvusią pavardę- vaikui gi lieka vyro pavardė. Ir nieko, išgyvena jie tom skirtingom pavardėm, niekas va prie jų nepristoja su klausimais- o kodėl, o kaip. O jei ta moteris išteka dar kartą skiriasi ir jos, ir gali visų vaikų pavardės skirti, ir jau be abejonės vaikų tėvų pavadrės. aš tai, kaip žmogus nesuprantu- kur????????????????????Kas???????????????????????? Tų pavardžių klausia taip labai???????????Jei einu į polikliniką- nieks neklausia? Užrašinėjau į darželius- nieko nesudomino skirtingos pavardės, kiek vėliau sužinojo kad globotinis, Čiurlionio mokykloj sudarant sutartį visiškai nieko nedomino. ligoninėj gulėjom ir kelis kartus- nu kad nors kur nors apskritai kas pasiteiravęs būtų g.gif . Kaimynams visai neįdomu g.gif Nesuprantu- gal aš kokioj ne toj visuomenėj gyvenu g.gif
Atsakyti
Beje, kaip tik su pavarde aš irgi niekada problemų neturėjau (pradžioje beveik tris metus buvo globa). Nei karto niekam neužkliuvo ir niekas niekada dėl pavardės neklausė thumbup.gif

O šiaip Alfija žinant tavo būdą (bent jau forume), nenuostabu, kad nereikalingų klausimų neužduoda tongue.gif Bet tai ir gerai.





Atsakyti
QUOTE(Ute @ 2008 03 11, 14:20)
Beje, kaip tik su pavarde aš irgi niekada problemų neturėjau (pradžioje beveik tris metus buvo globa). Nei karto niekam neužkliuvo ir niekas niekada dėl pavardės neklausė  thumbup.gif

O šiaip Alfija žinant tavo būdą (bent jau forume), nenuostabu, kad nereikalingų klausimų neužduoda  tongue.gif Bet tai ir gerai.


Ute, tu mano būdo visiškai nežinai, ir drįsčiau teigti jog jo net neįsivaizduoji. Kaip ir aš tavo mirksiukas.gif , forume aš renkuosi ne būdus žmonių, o jų perduodamą informaciją, ir jie žmogus man pasirodo įdomios informacijos turėtojas- aš stengiuosi su juo susipažinti. Susipažinus ir sužinau koks jo būdas irt.t. Aš beje irgi perduodu vienokią ar kitokią informaciją- vieniems tinkamą, kitiems netinkamą matomai, bet asmeninių savybių čia tikrai neperdavinėjo- kam jos g.gif .
O bereikalingų klausimų man neuždavinėja todėl- kad niekada nesikišu į kito žmogaus asmeninį gyvenimą- nesvarstau jo ir ne kritikuoju.
Net jei aš ir pasvarstau apie vieną ar kitą forumietę- tai tik apie jos poelgius vienu ar kitu atveju ir ne daugiau- o spręsti apie būdą g.gif , manau kad tai tas pats kas burti iš kavos tirščių.
O ir šiaip įdomumo dėliai galiu pasakyti, kad nei poliklinikoj, nei kokioj ligoninėj niekas niekada ir jokiom aplinkybėm mano asmenybės netyrė tongue.gif , kažkodėl labiau rūpinosi vaiku, ot niekšai lotuliukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alfija: 11 kovo 2008 - 13:57