Ar keisti įvaikinto vaiko vardą

Alfija, na, nežinau kas jaučiama iš rašančiojo forume. Gal energija, gal dar kažkas... Na, nesiryžtu svarstyti. Bet gal tai galima įvardinti būdu? Jaučiame mes kažką ir tiek. Pavyzdžiui, man teko laimė abi jus su Ute šiek tiek pažinti. kažkaip manau, kad Utė teisi. Manau, kad tau ant galvos neprikakosi, o tai ir forume jaučiasi. Nu tu geriau žinai kas jaučiasi forume. Vienam žmogui aplinkiniai gali į dūšią pakakoti, o į kitą jiems teužtenka žvilgtelėti ir aišku - kad šitam žmogui nekakosi. Aš pati niekada stengiuosi nelepsėti bele ko, kad neįskaudinčiau. Bet yra tokių žmonių, kurie jaučia malonumą, kai kerta į silpną vietą. Bet jie šios metodikos netaiko visiems žmonėms. Gerai jaučia kam gali kirsti, o kam ne.

Aha. sakei - jaučiasi ar žmogaus mintys įdomios. Taip. Sutinku. Dar pridėčiau - jaučiasi ar turėsi ką jam pasakyti ir aš norėsi kažką iš jo išgirsti. Įvairiuose pokalbiuose pasiskaitinėju, kartais parašau. Nu kartais visiškai aišku, kad su tuo žmogum bendrauti būtų tiesiog kančia. Nu, per daug skirtingi ar kaip čia pasakius...

Man visvien graziau yra kai seima turi vienodas pavardes. Na nevisai vienodai jeigu tai lietuviu seima, nes galunes skiriasi Jeigu viena istekedama nepriima vyro pavardes, tai jau jos poziuris i tai. Galbut as esu seno sukirpimo zmogus, man pavardes turi buti vienodos.

Man irgi gražiau. Idilė tokia... Bet apie tapatumą vis daugiau mąstau. Na, apie pavardę - tai nežinau, ar jei vėl įvaikinčiau, jos vaikui nekeisčiau... Nežinau... ne vien nuo manęs tai priklauso. Bet vardo tikrai nekeisčiau.

Ačiū, Paragintoji Visiškai su tavimi sutinku. Iš tiesų jaučiama labai nemažai. Energija būtų abstraktesnis dalykas, tačiau dažnai jauti ir labai konkrečiai. Jauti žmogaus patirtį vienoje ar kitoje temoje, išsilavinimą, apsiskaitymą, brandumą, charakterio tipą ir daug kitų dalykų. Kartais užtenka vos vienos-kitos žinutės, kad jau spėtum pajusti vieną ar kitą dalyką, suprasti kiek tas žmogus artimas ir ar norėtum bendrauti akivaizdžiai.

Pažįstu keletą forumiečių ir tas nematomas žmogus, kurio mintis matau forume visiškai nesiskiria nuo žmogaus, kurį vėliau sutinku prie kavos puodelio.

Ta pati gali pasakyti ir kitos forumietes apie pacia. Tai yra normalu.

Susitikimo metu su kai kuriomis forumietemis tikrai nenusivyliau. Mes ir iki siandien palaikome rysi.

Yra toks dalykas,Paragintoji,kad mes manome jog mes jaučiame . Iš tiesų tai fikcija. Nieko monitorius neperduoda, kaip nieko neperduoda apie autorių jo parašyta knyga ar daina . Ir eilinį kartą sakau, kad nelepsiu nė vienai nieko asmeniškai, nebent kažkas labai jau sunervina savo neišprusimu duota tema. Tada galiu labai aiškiai atsakyti kaip rusai sako- rezko. Ir pamiršti. Viskas tuo ir baigti. Forume aš negyvenu ir forumas nesudaro nė vienos dešimtosios mano gyvenimo. Yra negerai su tuo, kuris forume paskaitęs kažką įsižeidžia , įsiskaudina ir valkiojasi iš temos į temą iš paskos norėdamas kažką pasakyti. Kad ir kaip čia yra kalba apie asmeninius dalykus, visgi tai ne psichoterapijos seansai, pas visus yra tam tikra savisaug, ko niekada nereikia pamiršti sėdant prie klaviatūros.
Skirtingai negu tu, aš niekaip negalėčiau pasakyti, kad nors kiek tave pažystu, taip aš tave mačiau, bet ir tiek...Žinoma noras matyti dažniau ir susipažinti su tavim išlieka, ir daug stipresnis negu iki tol.
Tai va taip, jei jau apie asmenybinius dalykus. tiesą pasakius, ką tu vadini pakakojimu , internete , virtualūs žmonės dūšion- neprikakotų tikriausia, o gyvenime- daug dažniau tai gali nutikti nei tu įsivaizduoji . Nežinau kaip tau pasakyti- gyvenimas tai ne internetas.
Pabaigsiu kuo pradėjau - Homeras buvo aklas, Ž.Vernas niekur nenukeliavo, G.Sorošas didžiausias spekuliantas žmonių dūšiom . Čia taip- visiškai visiems žinomus miniu . Paragintoji, žmonės mato tik tai , ką nori matyti , visa ko tu nepamatai, kas lieka už kadro ir yra žmogaus vidus- arba jis pats. Tam kad tai pamatyti reikia daug laiko ir dar daugiau noro.

Papildyta:


Galiu tau į tavo pojūčius pasakyti tą patį- žmogus mato tai, ką nori matyti. Iš kur tu žinai, kad žmogus su kuriuo tu bendrauji prie kavos puodelio,ar čia yra su tavim atviras . Iš kur tu gali vienareikšmiai gali pasakyti- kad čia ne poza . aš va niekaip negaliu to padaryti ir tiesa pasakius net nedarau- kam man to reikia. Viena ką aš galiu pasakyti- tai žmogaus vidinę būseną vienu ar kitu metu, ir viskas, bet niekaip negaliu nei jausti nei pasakyti nei jo būdo, nei asmenybės tipo, nei plaukų spalvos . Žodžiu labai atsargiai reikėtų su tokiais karštakošiškais vertinimais. Visos , Ute, čia be išimties esame tik nikai .
Papildyta:


O šiaip, jei jau yra didelis noras nagrinėti mano asmenybę tai gal rašykit į a.ž, atsakysiu asmeniškai.

Žinai, Alfija, visiškai su tavimi sutinku, kaip ir su kai kuriais rašančiais. Net nesikartosiu su kuo sutinku, nes daug rašyti (perkėliau visą citatą, nes viskas man atrodo reikšminga - neperkėliau, SM neleido, parašė, kad per daug šypsenėlių ...). Bet tos pajautos yra labai kažkur giliai... o rašymas forume man yra naujas reiškinys ir jame aš daug ko "nepaimu", gal dėl to man jis atrodo kažkoks bevertis.
Nugi ir aš tikiuosi, kad noras susimatyti dažniau ir išliks .
Tu išmanai daug dalykų, kurių aš neišmanau, bet manau, kad yra ir priešingai. Ir dar vienas dalykas. Aš tikrai nerašiau niekada nei prieš vieną žmogų. Aš tau ne tik į AŽ galiu parašyti, bet šiuo atveju tai nebuvo nieko asmeniška ir jokių paslapčių . Ir aišku, kad aš niekaip negaliu pažinti tavęs, nes savęs nepažystu.. Nu, *****, man taip malonu vis save atrasti... Aš kalbėjau abstrakcijom, nu taip, kaip man tuo metu išėjo pasakyti. Kaip liepsite man įvardinti pažintį su jumis??? Nežinau, kuriame rajone buvau ir net neaišku ar su vyru ar su moterimi bendravau? Ir net nežinau ar ji turi vaikutį... Nu kažkaip tai reikia atskirti nuo kitų, kurių net nemačiau ir tiek Man labai miela, kad mačiau Gal jeigu nebūčiau to jautusi, nebūčiau net važiavusi ir man vienodai kaip ten kas tiki energijom ar ne. Mums vis tik duotos pajautos.

Pameni, kaip diskutavome dėl atsakymų į VISUS KLAUSIMUS? tai tikriausiai apsprendža ir norą bendrauti.

O kad internetas ir forumas nesudaro nė vienos dešimtosios... Nesiimu svarstyti, kiek dešimtųjų jis sudaro, tik iš praktikos galiu pasakyti - jei aš jame nerašau, tai jis man nieko ir nesudaro, o jei skaitau ir rašau - tai ir sudaro. Jau vien tai, kad tu keletą kartų per dieną prisėdi, apmąstai, o dar ir užtrunki atsakinėdama - negali neturėti nė kiek įtakos tau pačiai.

va matai koks atradimas- tu keikiesi , ir aš . Kaip jau liepsiu, niekaip- bet man tu didelė paslaptis, kurią įdomu būtų pažinti. Tiesiog mes daug kur į tas pačias sąvokas įdedam skirtingas prasmes . Man - pažystamas, kitam labai artimas bičiulis, trečia tiek pažindama žmogų jau teka. Aš čia neturiu omenyje to laiko tarpo, kurį mes praleidom drauge . Tai va. Va tau ir energija , aš tiesiog sau sakau, mintyse maloniai stebiuosi- mane pažysta , o tai nepersidavė- tiesa. Ir dar daug kas nepersiduoda per tą monitorių. Ir todėl, kad aš daug ko negeliu nei pati priimti, nei perduoti virtualiu būdu- empatiją pasidedu į šoną, rašau tik abstrakčiai- negaliu atvirauti su bet kuo . Ir kartais yra visiškai juokinga kai penkiolika paskaičiusių labai jau prisitaiko sau, įsižeidžia, kai kas persekioja iš temos į temą- kažkas kažką bamdo išsiaiškinti per a.ž Tokios situacijos man labai primena A.Griciaus humoreskas, ir vieną ypač, kurios pavadinimą pamiršau , jos man apskritai labai praskaidrina gyvenimą , ir vis dar duoda ir duoda naujos informacijos.
Sau tokio tikslo išmokti virtauliai bendrauti ir nekeliu, man daug svarbiau nepamiršti kaip bendrauti vizualiai , va čia tai man tikrai didelė vertybė. Labai yra svarbu kaip nepamiršti seniems geriems draugams parašyti laišką, kurį jiems paštininkas atneš. Vaikams padaryti atvirukus, įdėti ten linkėjimus. Tikrai papildomų pastangų nedėsiu internetinio bendravimo įsisavinimui, jau kaip moku- taip šoku.
Dėl teisumo, niekada nesijaučiu jau tokia teisia , labai daug kuo abejoju. Nekenčiu savo atžvilgiu ditirambų, nekenčiu už papildomų dovanų už kažką. Va tai galėjai įvertinti pilnai. Labiausia užu vis džiaugiuosi kad tau patiko didžiausias mano turtas ir aš tuo labai džiaugiuosi. Va aš laiminga, kad su mano džiaugsmu ir kitiems neliūdna- kad aš jį tikrai auginu visiems.
Labai daug dalykų man yra visiškai antraeiliai, kam dažnai būna pirmoj vietoj. Materialios vertybės net nežinau kuriam mano gyvenimo užkampyje- dvasinių vertybių prieš akis kiekvienam irgi neišstatau- aš jas pasaugau, kad ir Zaratustrą. Gal būt kada nors parodysiu- bet jei tau tai nepatiks, nesuprasi- man bus skaudu. Žodžiu su tuo prikakojimu va taip- iš vienos pusės labai lengva , o iš kitos, ten kur aš laikau nereikšmingais dalykais- tai kaip kiekvienam- niekaip.Juk ir tau neprikakosi ten kur neskauda .
Tai va o iš tavęs mokausi daug ko, kai kokius pataimus pasiklausiau ir išgirdau, kaip nuo ko atstojau, ir nebesiskaudinu pati savęs ir kitų. Mokausi daug ko iš tavęs , Paragintiji, bet visa tai lieka su manim, anapus monitoriaus ir to nebesimato. Va taip va.

Žinok, man patiks. Tik, deja, neskaitau arabiškai Suprasiu. Turiu didelį norą suprasti, tai kas nepažinta. Ir jei nesuprantu taip, kaip kitas - suprantu savaip ir man tai patinka. Tik esu didelė priešgina. Dažnai neskaitau to, ką kiti. Va, pvz, madingos literatūros. Seniai skaičiau knygas, apie kurias niekas nekalbėjo. Dabar tokių mažai leidžiama. "Už pinigą velnias kazoką šoka" - sakydavo mano mama. Apie literatūrą pasakyčiau tą patį. (Čia ne apie Zaratustrą, paaiškinu, kad neduok, Die, nepasirodytų, jog kalbu tai, ko iš tiesų nesakau, nes už kadro gi nesimato ką iš tiesų sakau...)

Aš irgi labai mokausi. Žinok ir iš forumo. Yra dalykų vis tik. Negaliu pasipūtėliškai teigti, kad nėra. Nu, kad ir pažintis su Duksiu...

Bet jau nugrybavom tai konkrečiai...................

Sveikos mamytės
Man labai reikia Jūsų pagalbos esu KU PF socialinės pedagogikos 4 kurso studentė ir rašau baigiamąjį darbą apie įvaikinimą. Man ši tema labai aktuali, ne tik dėl baigiamojo darbo, bet ir dėl ateities, nes labai norėčiau įateityje sivaikinti, nesvarbu ar turėsiu savo vaikų ar ne Niu bet prie esmės man reikia atlikti tyrimą su žmonėmis, kurie yra įsivaikinę, arba ruošiasi tai padaryti, tačiau niekaip nesiseka rasti tokių respondentų, nes visgi tai labai subtili tema ir ne visi nori apie tai kalbėti, tuo labiau su nepažįstamu žmogumi Todėl ir kreipiuosi į visas šio forumo dalyves, kurios yra įsivaikinusios ar ruošiasi šiam žingsniui. Labai būčiau dėkinga, jei nepagailėtumėte laiko ir atsakytumėte į keletą klausimukų. Man nereikia jokių duomenų apie Jus, tai anoniminė apklausa. Štai klausimai:
1. Ar įvaikinimo proceso metu (arba prieš jį ar po jo) susidūrėte su kokiais nors sunkumais, problemomis? Jei taip, - su kokiais? Jei ne, pereikite prie 3 klausimo.
2. Kaip sprendėte iškilusius sunkumus, problemas? Ar kas nors padėjo Jums išspręsti iškilusius sunkumus, problemas? Kur kreipėtės pagalbos iškilus sunkumams, problemoms šio proceso metu?
3. Ar trūko kokios informacijos susijusios su įvaikinimu prasidėjus šiam procesui?
4. Kaip manote, ar reikalinga speciali įtėvių parengimo programa įvaikinimui?
5. Gal turite kokių pasiūlymų, į ką turėtų būti atsižvelgta kuriant įtėvių parengimo įsivaikinimui programą (pvz., būsimų įtėvių psichologinis paruošimas, supažindinimas su pačiu įvaikinimo procesu, galimais sunkumais ir pan.)?
O jei tik dabar ruošiatės įsivaikinti ir lankotės įvaikinimo kursuose PRIDE, atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kas lėmė Jūsų apsisprendimą dalyvauti būsimų įtėvių ir globėjų parengimo programoje?
2. Ar būsimų įtėvių ir globėjų parengimo programa yra Jums kuo nors naudinga? Ar jaučiatės labiau pasiruošę įvaikinimo procesui nei buvote iki šiol?
3. Kuo ji Jums naudinga? Ką naujo ir naudingo sužinojote? Ką dar noretumėte sužinoti besimokydami tokioje programoje? Ką reikėtų būsimiems įtėviams dar paaiškinti?
4. Ar nemanote, kad turėtų būti parengta atskirai tik būsimų įtėvių parengimo įvaikinimui programa? Ar netrukdo tai, kad kartu vyksta ir būsimų įtėvių ir būsimų globėjų rengimas, t.y., kad visi šios programos etapai vyksta bendrai?
5. Kaip manote, ar reikalinga speciali įtėvių parengimo programa įvaikinimui?
6. Gal turite kokių pasiūlymų, į ką dar labiau turėtų būti atsižvelgta kuriant įtėvių parengimo įsivaikinimui programą?
Dėkoju už sugaištą laiką ir pagalbą atliekant tyrimą. Atsakymus į šiuos klausimus siųskite iki 2008 04 01 adresu: ausra.bambalaite@gmail.com

ar įmanoma pakeisti įvaikinto vaikučio vardelį?

Kai rašysit prašymą teismui, nurodysite, kokį vardą ir pavardę suteikti po įvaikinimo. Asmens kodo, gimimo datos ir gimimo vietos keisti negalima.