DAugumoje tradicinių kultūrų vaiko vardo keitimas yra būtinas. Tai priklausio nuo vaiko amžiaus, padėties bendruomenėje. Tik gimusiam mama suteikia malonybinį švelnų vardą ir slepia jį nuo kitų benduomenės narių (tik pačios artimiausios šeimos moterys, padedančios auginti vaiką, žino) Centrinė, Šiaurės Rytų Afrika, Pietryčių Azija, Pietų, Šiaurės Amerika, Sibiro tautelės.
Vaikas įgavęs minimalių socialinių įgūdžių gauna berniukui ar mergaitei skirtą vardą, vardas taip pat dažnai keičiamas paauglystėje, taip pat įžengiant į brandos amžių. Kiekvienos iniciacijos tradicinėje kultūroje žmogui reiškia jo socialinio vaidmens pasikeitimą ir ,dažniausiai, vardo pasikeitimą.
Asmenybės vardo istorija darniai dera su gyvenimo patirtimi.
Vakarų europos civilizacijoje susiklostė kita tradicija. Bet gal vardo keitimas nėra toks labai didelis baubas, jei vaikas nuolat žino, kad jis buvo Jonas, o nuo 3 metų Petras. Čia kaip sugebės vardo keitimą argumentuoti artimiausieji žmonės. Vienas argumentas, kad vardas man nepatiko žeidžia, bet argumentas, kad aš manau, kad tas ar kitas vardas suteiks tau pasitikėjimo savimi (Ąžuolas, Mantas -sumanusis).
Manyčiau, kad bet kuriuo atveju vaikas privalo žinoti savo vardų kaitos istoriją (gerai būtų ir etimologiją), o artimųjų pareiga (jei keitė vardą) padėti susigyventi su faktais.
Aš vardų savo vaikams nekeičiau, bet pridėjau po antrą vardą, kuris naudojamas su tik pagrindiniu ir retkarčiais (kaip pravardė, paryškinanti svarbias charakterio savybes).
Papildyta:
QUOTE(Sunute @ 2009 05 20, 12:18)
DAugumoje tradicinių kultūrų vaiko vardo keitimas yra būtinas. Tai priklausio nuo vaiko amžiaus, padėties bendruomenėje. Tik gimusiam mama suteikia malonybinį švelnų vardą ir slepia jį nuo kitų benduomenės narių (tik pačios artimiausios šeimos moterys, padedančios auginti vaiką, žino) Centrinė, Šiaurės Rytų Afrika, Pietryčių Azija, Pietų, Šiaurės Amerika, Sibiro tautelės.
Vaikas įgavęs minimalių socialinių įgūdžių gauna berniukui ar mergaitei skirtą vardą, vardas taip pat dažnai keičiamas paauglystėje, taip pat įžengiant į brandos amžių. Kiekvienos iniciacijos tradicinėje kultūroje žmogui reiškia jo socialinio vaidmens pasikeitimą ir ,dažniausiai, vardo pasikeitimą.
Asmenybės vardo istorija darniai dera su gyvenimo patirtimi.
Vakarų Europos civilizacijoje susiklostė kita tradicija. Bet gal vardo keitimas nėra toks labai didelis baubas, jei vaikas nuolat žino, kad jis buvo Jonas, o nuo 3 metų Petras. Čia kaip sugebės vardo keitimą argumentuoti artimiausieji žmonės. Vienas argumentas, kad vardas man nepatiko žeidžia, bet argumentas, kad aš manau, kad tas ar kitas vardas suteiks tau pasitikėjimo savimi (Ąžuolas, Mantas -sumanusis).
Manyčiau, kad bet kuriuo atveju vaikas privalo žinoti savo vardų kaitos istoriją (gerai būtų ir etimologiją), o artimųjų pareiga (jei keitė vardą) padėti susigyventi su faktais. Bet kuriuo atveju tai papildomas apsunkinimas vaikui. Manyčiau, kad reiktų gerai pasvarstyti, kas labiau apsunkins: ar egzotiškas vardas ar jo keitimas.
Aš vardų savo vaikams nekeičiau, bet pridėjau po antrą vardą, kuris naudojamas su tik pagrindiniu ir retkarčiais (kaip pravardė, paryškinanti svarbias charakterio savybes).