Ar keisti įvaikinto vaiko vardą

#157
QUOTE(Pippi @ 2009 05 19, 17:59)
Žinok, yra metodika kaip galima vyresnį vaiką pripratinti prie naujo vardo. Juk užsieniečiai, įsivaikinę lietuviukus (o jie, kaip taisyklė, būna jau gerokai virš 3 metukų), beveik visuomet pakeičia vardą. Žinau, kad jau ir globos namuose tuos vaikiukus pradeda pratinti prie jų būsimo naujo vardo.


ir ne taip retai, pakeitus vyresniam vaikui išyla tkių asmenybės sutrikimų kad jie paskui jau būna gydomi net spec. ligoninių stacionaruose, ir labai sunkiai gydomi. Ir į užsienį įvaikinti taip pat. Čia yra labai nejuokingi dalykai, kad visa tai prisikaičius numerologijos galima būtų kaitalioti. Maža kokia ten reikėmė to vardo. Pas žmogų dar yra pasamonė, yra sapnai yra daug dalykų kurie netikėtai kažką primena, kažką gražina atgal. Net jei Jonas tik tris savaites buvo vadinamas Jonu tai dar nereiškia kad pervadintas Petru, taip ir pragyvens, niekas nežino su kokiom gyvenimo krizėm jis susidurs, ir nežinia kodėl gali dar žinoti kad jis ir Jonas. Tai nebus šizofrenija, bet asmenybės skilimų bus.
Atsakyti
#158
QUOTE(alfija @ 2009 05 19, 17:10)
ir ne taip retai, pakeitus vyresniam vaikui išyla tkių asmenybės sutrikimų kad jie paskui jau būna gydomi net spec. ligoninių stacionaruose, ir labai sunkiai gydomi.

g.gif O kas galėtų paneigti, kad galbūt tie asmenybės sutrikimai kyla dėl to, kad jo gyvenimas tiesiog pasidalina į "iki įvaikinimo" ir "po įvaikinimo", ir tai paprastai sutampa su vardo pakeitimu g.gif Kuri tikroji priežastis?
Atsakyti
#159
QUOTE(fishaqua @ 2009 05 20, 11:16)
g.gif O kas galėtų paneigti, kad galbūt tie asmenybės sutrikimai kyla dėl to, kad jo gyvenimas tiesiog pasidalina į "iki įvaikinimo" ir "po įvaikinimo", ir tai paprastai sutampa su vardo pakeitimu  g.gif Kuri tikroji priežastis?


tai ne tik po įvaikinimo ima vaikams vardus ir pakeičia smile.gif , bet čia rimtai. Vat duoda tėvai vaikui vardą, vadina vadina tuo vardu, na metus du, tris- paskui ras vieną dieną- nebegražus, reikšmė ne ta ir pakeičia. Paskui tas vaikas auga, užauga- niekas jo neinformuoja apie tokius virmus jo gyvenime. Ir sakykim kokiam trisdešimtmečiui naktimis ima sapnuotis kaip ten jis kur vaikšto, bet jį vadina ne tu vardu. Kankinantys tie sapnai būna, varginantys, kažkokie prisiminimai pradeda išplaukt- buvo nebuvo, žmogus pradeda jaust kaip jis dvejinasi. Tai gerai- jei yra tuo metu ko pasiklaust gydytojui- ar nebuvo pakeitas vardas. O jei nebėra? Va kaip būna. Ne toks jau retas tas dalykas, kad taip būtų galima sakyt- vienetai.
Iki įvaikinimo ir po įvaikinimo, tai ne . Bet man tikrai nepasitaikė ir literatūroj niekur apie tokius atvejus neaprašyta. Asmenybės isumos tai neskaido. Ir po ir iki ta asmenybės vienybė išlieka.
Atsakyti
#160
DAugumoje tradicinių kultūrų vaiko vardo keitimas yra būtinas. Tai priklausio nuo vaiko amžiaus, padėties bendruomenėje. Tik gimusiam mama suteikia malonybinį švelnų vardą ir slepia jį nuo kitų benduomenės narių (tik pačios artimiausios šeimos moterys, padedančios auginti vaiką, žino) – Centrinė, Šiaurės Rytų Afrika, Pietryčių Azija, Pietų, Šiaurės Amerika, Sibiro tautelės.
Vaikas įgavęs minimalių socialinių įgūdžių gauna berniukui ar mergaitei skirtą vardą, vardas taip pat dažnai keičiamas paauglystėje, taip pat įžengiant į brandos amžių. Kiekvienos iniciacijos tradicinėje kultūroje žmogui reiškia jo socialinio vaidmens pasikeitimą ir ,dažniausiai, vardo pasikeitimą.
Asmenybės vardo istorija darniai dera su gyvenimo patirtimi.
Vakarų europos civilizacijoje susiklostė kita tradicija. Bet gal vardo keitimas nėra toks labai didelis baubas, jei vaikas nuolat žino, kad jis buvo Jonas, o nuo 3 metų Petras. Čia kaip sugebės vardo keitimą argumentuoti artimiausieji žmonės. Vienas argumentas, kad vardas man nepatiko – žeidžia, bet argumentas, kad aš manau, kad tas ar kitas vardas suteiks tau pasitikėjimo savimi (Ąžuolas, Mantas -sumanusis).
Manyčiau, kad bet kuriuo atveju vaikas privalo žinoti savo vardų kaitos istoriją (gerai būtų ir etimologiją), o artimųjų pareiga (jei keitė vardą) padėti susigyventi su faktais.

Aš vardų savo vaikams nekeičiau, bet pridėjau po antrą vardą, kuris naudojamas su tik pagrindiniu ir retkarčiais (kaip pravardė, paryškinanti svarbias charakterio savybes).
Papildyta:
QUOTE(Sunute @ 2009 05 20, 12:18)
DAugumoje tradicinių kultūrų vaiko vardo keitimas yra būtinas. Tai priklausio nuo vaiko amžiaus, padėties bendruomenėje. Tik gimusiam mama suteikia malonybinį švelnų vardą ir slepia jį nuo kitų benduomenės narių (tik pačios artimiausios šeimos moterys, padedančios auginti vaiką, žino) – Centrinė, Šiaurės Rytų Afrika, Pietryčių Azija, Pietų, Šiaurės Amerika, Sibiro tautelės.
Vaikas įgavęs  minimalių socialinių įgūdžių  gauna berniukui ar mergaitei skirtą vardą, vardas taip pat dažnai keičiamas paauglystėje, taip pat įžengiant į brandos amžių. Kiekvienos iniciacijos tradicinėje kultūroje žmogui reiškia jo socialinio vaidmens pasikeitimą ir ,dažniausiai, vardo pasikeitimą.
Asmenybės vardo istorija darniai dera su gyvenimo patirtimi.
Vakarų Europos civilizacijoje susiklostė kita tradicija. Bet gal vardo keitimas nėra toks labai didelis baubas, jei vaikas nuolat žino, kad jis buvo Jonas, o nuo 3 metų Petras. Čia kaip sugebės vardo keitimą argumentuoti artimiausieji žmonės. Vienas argumentas, kad vardas man nepatiko – žeidžia, bet argumentas, kad aš manau, kad tas ar kitas vardas suteiks tau pasitikėjimo savimi (Ąžuolas, Mantas -sumanusis).
Manyčiau, kad bet kuriuo atveju vaikas privalo žinoti savo vardų kaitos istoriją (gerai būtų ir etimologiją), o artimųjų pareiga (jei keitė vardą) padėti susigyventi su faktais. Bet kuriuo atveju tai papildomas apsunkinimas vaikui. Manyčiau, kad reiktų gerai pasvarstyti, kas labiau apsunkins: ar egzotiškas vardas ar jo keitimas.

Aš vardų savo vaikams nekeičiau, bet pridėjau po antrą vardą, kuris naudojamas su tik pagrindiniu ir retkarčiais (kaip pravardė, paryškinanti svarbias charakterio savybes).

Atsakyti
#161
Manau, kad keisdama vaiko vardą (nors tai buvo visiškai ankstyvoj kūdikystėj, vardą buvo parašiusi gal ligoninės seselė, bet ne biologinė mama), bet aš žengiau žingsnį atgal. Tai buvo mano asmeninis egoizmas turėt ilgus metus savy išnešiotą vaiko vardą. Tada gilinausi į kitus dalykus, bet ne į vardo keitimą. Vardą keisti norėjau aš. Vyrui būtų buvę vis vien.

Niekada nebekeisčiau vardo... Niekada. Man vis prieš akis pasipūtėlė Skaiva. Paniekinusi tėvų sprendimą ir pasijautusi menkai įvertinta pasaulio bamba. Nugi gal tokia ir aš. Nesikankinu. Bet mąstau, kaip sūnui palengvint jo dalią.

NEŽINOJIMAS NEATLEIDŽIA NUO ATSAKOMYBĖS.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 21 gegužės 2009 - 00:30
#162
QUOTE(alfija @ 2009 05 18, 08:24)
nepykstu smile.gif o čia psichinės sveikatos higiena, niekaip nesusijus su kažkokia nesveikata. Tiesiog mūsuose yra dar labai baisu , kai nerimauji reiptis į specialistą ir pasikalbėti apie tai. Va visa tai atėjimas r pasikalbėjimas dėl to kas neramu ir yra higiena. Kaip antų valymasis, rankų plovimasis ir t.t. Matai ezoterika, kokių ji šviesių minčių nepabertų- visgi tai verslas ir ji yra sudaryta nerimo pagrindu- kartą paragavęs - negali sustot, kaip toj reklamoj. Viskas, kas spėjama į ateitį yra bauginantis ir neraminantis dalykas. Vienur sužinojus, kad bus vienaip tuoj jieko žmogus paneigimo ar patvirtinimo jog bus kitaip, neranda- puolasi nuo vieno būrėjo pas kitą. Tokiais atvejais kažkodėl žmonės pamiršta tą paprastą pasakymą- papasakok Dievui savo planus, ir jis iš jų pasijuoks. Visi tkiais atvejais mano, kad jie tiesiog skaito Dievo teminius planus. Žodžiu arba randa sau kažką aukščiau DIevo, arba patys pasijunta aukštesni. Bet ramesni nepasijunta. Ezoterika ddžia savo dalimi yra bėgimas nuo savęs ir noras didelia dalim visiškai nusimti atsakomybę nuo tam tikrų dalykų.
Yra dalis žmonių, tame tarpe ir tu, kuriems tikėjimas Dievu palengvina jų būtį. Bet tokių žmonių yra vienetai, Paragintoji. Kurie nepermesdami atsakomybės už save tiesiog tiki. Aš tai vadinu tikru tikėjimu aš taip jį suprantu.


Ačiū. Labai. Supratau apie psichinės sveikatos higieną. Bet ne dėl to ačiū... Kaip tau pasakyt, kad ilgai svarstyt nereiktų... Matai, sykiais susilaikau nuo detalesnių aiškinimų, nes mąstau, kad jei reiks - žmogus pats supras. O jei nereikia ar nusigrybavau - tai ir liks lankose. Bet kartais noris pasakyt, kad jaučiu, imu, bandau ir netgi nešioju kitų išsakytas mintis ir žodžius ant savęs tiesiogiai. Ir jie skamba...

Higiena. Atėjimas. Imk daug balionų 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif Bet ne pas kiekvieną eičiau. Buvau pas vieną. Daugiau neičiau. Va taip va. Pas tave eiti negaliu, pati sakei. Ar to ėjimo noriu - kol kas nekapstau. Aš tiesiog jo neatsisakau, bet kol kas pati nematau reikiamybės ir, gal, asmenybės. Ir tiek. Bet, matyt, pirmiausia yra reikiamybė. Jei ją labai jausčiau - ieškočiau ir asmenybės.

Šiaip kartą paragavus norėčiau rast savyje jėgų sustot.
Atsakyti
#163
Jei priėmėm vaiką kaip savo - priimkim ir jo vardą. Ar norėtumėt, kad jūsiškį kas egocentriškai kaitaliotų, nes kažkam jis geriau skamba? Juk pamažu priprasite visi prie to esamo vardo, surasite priimtiną trumpinį, bet tai turi vykti pamažu, atsargiai, vaikas tikrai bus traumuotas, jei bandysite atimti gal vienintelį jo turtą, kai Jonas pabuvo Jonu, jis ir suvokia, kad "Jonas - tai esu aš, o naujasis Evaldas - kažkas svetima ir tikrai ne aš, kodėl mane verčiat tapti Evaldu?"
Atsakyti
#164
Kazkaip noretusi lietuviskoje seimoje tureti lietuvisku vardu savo vaika. Nenoreciau, kad mergaite butu Bozena, arba berniukas Nikolajus. Keista butu, visoje gimineje neiprasta - issiskirtu vaikas is visu. Siaip pasvarsciau, kad gal ir tai galetu traumuoti vaika.

Beje, kazkaip instinktyviai parasiau "savo vaika", nors galvojau apie ivaikinta. Neatmetu galimybes kada isivaikinti, tai matyt cia i gera smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgacka: 23 liepos 2009 - 14:28
#165
QUOTE(jurgacka @ 2009 07 23, 14:25)
Kazkaip noretusi lietuviskoje seimoje tureti lietuvisku vardu savo vaika. Nenoreciau, kad mergaite butu Bozena, arba berniukas Nikolajus. Keista butu,


Sveikos, labai ačiū už temą! Visą perskaičiau - taigi, ką galit pasakyt mano atveju: esat maždaug Lina ir Mantas, Petro-Onutės ir Juozo-Danutės vaikai, turit sesę Ingą ir brolį Remigijų, ir jūsų abiejų šeimose-giminėse VIEN lietuviams būdingi vardai (nesvarbu, lietuviški ar tarptautiniai). O jums pasiūlo būtent maždaug "Nikolajų" ir "Boženą", kuriems jau apie 3 m. smile.gif Aišku, kad vardai nelems pasirinkimo! bigsmile.gif Bet ką daryt - nekeist, ar ne? Pridėt antrą vardą? vadinti dviems vardais? Keist, nežiūrint nieko?

O jei nieko nekeist - kaip pačiai sau priprast prie tų vardų? smile.gif Gal kas pasidalinsit panašia patirtim - turiu galvoj ne šiaip jums 'neskambėjusius', bet paskui pamiltus vardus, bet būtent slaviškus, jei esat lietuviai smile.gif

Aš dar nesutikau vaikiukų, dar nemačiau, žinau tik vardus.

Jei ką, neturiu 'išnešiotų' man brangių 'svajonių' vardų.

Ezoterika man nepriimtina 4u.gif
Atsakyti
#166
QUOTE(Valporaiso @ 2009 07 28, 16:30)
Sveikos, labai ačiū už temą! Visą perskaičiau - taigi, ką galit pasakyt mano atveju: esat maždaug Lina ir Mantas, Petro-Onutės ir Juozo-Danutės vaikai, turit sesę Ingą ir brolį Remigijų, ir jūsų abiejų šeimose-giminėse VIEN lietuviams būdingi vardai (nesvarbu, lietuviški ar tarptautiniai). O jums pasiūlo būtent maždaug "Nikolajų" ir "Boženą", kuriems jau apie 3 m. smile.gif Aišku, kad vardai nelems pasirinkimo!  bigsmile.gif  Bet ką daryt - nekeist, ar ne? Pridėt antrą vardą? vadinti dviems vardais? Keist, nežiūrint nieko?

O jei nieko nekeist - kaip pačiai sau priprast prie tų vardų? smile.gif Gal kas pasidalinsit panašia patirtim - turiu galvoj ne šiaip jums 'neskambėjusius', bet paskui pamiltus vardus, bet būtent slaviškus, jei esat lietuviai smile.gif

Aš dar nesutikau vaikiukų, dar nemačiau, žinau tik vardus.

Jei ką, neturiu 'išnešiotų' man brangių 'svajonių' vardų.

Ezoterika man nepriimtina  4u.gif

Tiesiog išverčiau ir turi dabar du vardus (abu žino, tiesiog paklaustas poškina: angliškai– taip, rusiškai– taip, lietuviškai – taip, o kilmė „gebraška" – neištaria) Nikolajus išverst sunkoka: Nike –gr. pertgalė, ital. vardas Nikolo, o dėl lietuviško atitikmens truputi sunkiau, bet varijantu būtų (laimis, gal ne tik iš laimės, beet ir laimėtojas). Tokiu būdu išlieka vardo prasmė, o tai svarbu taip pat, kaip ir vardo skambesys.
Atsakyti
#167
QUOTE(Valporaiso @ 2009 07 28, 15:30)
O jei nieko nekeist - kaip pačiai sau priprast prie tų vardų? smile.gif Gal kas pasidalinsit panašia patirtim - turiu galvoj ne šiaip jums 'neskambėjusius', bet paskui pamiltus vardus, bet būtent slaviškus, jei esat lietuviai smile.gif

Aš dar nesutikau vaikiukų, dar nemačiau, žinau tik vardus.

Jei ką, neturiu 'išnešiotų' man brangių 'svajonių' vardų.



Kaip suprantu, jums kažką pasiūlė smile.gif - sveikinu 4u.gif

Ką aš daryčiau? Labai priklauso nuo vardo. Jei tai koks nors vardas, kuris derėtų su lietuviška pavarde (jei svarstote apie vardo keitimą, tai darau prielaidą, kad ketinate įvaikinti, taigi ir pavardė bus keičiama) ir pasitaikantis tarp lietuvių, pvz., Aleksandras/Aleksandra, Olegas ir pan. - palikčiau. Jei tai toks vardas, kurį galima "išversti" į lietuvių kalbą (Jelena - Elena, Džiuljeta - Julija, Michailas - Mykolas, Polina - Paulyna), išversčiau. Jei lietuviškumą priduotų kažkoks to vardo trumpinys (Vladimiras - Vladas, Anastasija - Nastutė) - sutrumpinčiau. Galima kažką bandyti parinkti pagal skambesį (Maja - Marija). Na, aišku, jei tai kokia nors Giulnara, ta jau sunkiau smile.gif. O ką jūs pati manote?
Papildyta:
QUOTE(Sunute @ 2009 07 28, 15:48)
Nikolajus išverst sunkoka


Sunute, Nikolajus yra Mikalojus
Atsakyti
#168
QUOTE(Pippi @ 2009 07 28, 15:54)
Kaip suprantu, jums kažką pasiūlė  smile.gif  - sveikinu  4u.gif

Ką aš daryčiau? Labai priklauso nuo vardo. Jei tai koks nors vardas, kuris derėtų su lietuviška pavarde (jei svarstote apie vardo keitimą, tai darau prielaidą, kad ketinate įvaikinti, taigi ir pavardė bus keičiama) ir pasitaikantis tarp lietuvių, pvz., Aleksandras/Aleksandra, Olegas ir pan. - palikčiau. Jei tai toks vardas, kurį galima "išversti" į lietuvių kalbą (Jelena - Elena, Džiuljeta - Julija, Michailas - Mykolas, Polina - Paulyna), išversčiau. Jei lietuviškumą priduotų kažkoks to vardo trumpinys (Vladimiras - Vladas, Anastasija - Nastutė) - sutrumpinčiau. Galima kažką bandyti parinkti pagal skambesį (Maja - Marija). Na, aišku, jei tai kokia nors Giulnara, ta jau sunkiau  smile.gif. O ką jūs pati manote?
Papildyta:
Sunute, Nikolajus yra Mikalojus


Kad būtų Nikolajus, tai ir Mykolu galėčiau vadint ax.gif

Atsiprašau, kad pilnai neparašiau - taip, pasiūlė, ačiū už palaikymą, žadame įvaikinti smile.gif

Viskas taip nauja, džiugu, tik dėl vardų suku galvą - amžius nebe kūdikėlių, tai va. Aš norėčiau ne tokių vardų, kokie yra, nes būtent tokie, kur nei išversi, nei lietuviai tokius deda. Bet jei galvoju apie vaikus - kaip vaikui vardą pakeist, varge tu mano, čia dabar - štai kokios mano mintys blink.gif Kaip jį taip vadint. Kuri čia mergina rašė - girta tokių vardų neuždėčiau, jie nebaisūs, bet tik grynai rusiški, na, mums visiškai svetimi. Pvz., Igoris - kiek jis verčiamas ir kiek pritaikomas? Nė kiek smile.gif arba taip turėsiu vadint ir galvos nesukt, arba - ką aš žinau - antrą vardą pridėt, bet ką tas keis - negi sakysiu Igori Petrai wink.gif tai ir suku galvą; o gal, kai pamatysiu juos, praeis visi blūdijimai smile.gif



Atsakyti