QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 03, 21:56)
o man sunkiausiai išsprendžiamas vestuvių klausimas buvo fotografas. visų pirma, tai vien pagalvojus, kad reiks pozuoti prieš fotiką nuo tos minties mane purtydavo, nes surežisuotose nuotraukose savęs neatpažįstu ir galvoju "*****, juk veidrodyje tai aš ne tokia baisi"

tai va, gavosi taip, kad vestuves fotografuos pusbrolis, pradedantis menininkas, kuris iš pradžių labai spyriojosi, nes sakį nenori prarasti vienintelės pusseserės

susitarėm, kad visos nuotraukos bus "iš natūros", esu mačius jo darbus, pasitikiu ir tikiu, kad viskas bus ok

be to, kažkaip pastebėjau, kad save vadinantys "profesionalai" dirba pagal tam tikrą vieną šabloną ir vistiek neišvengia nuotraukų su saulyte jaunųjų rankose ir panašių "nalaimių"

o man norisi, kad viskas būtų gyva, natūralu, tikra....
Pas mane buvo grynai ta pati situacija.Nenorejau as tokiu nuotrauku,kur tave pastato prie roziu krumo ir reik dirbtinai sypsotis.
Mano pusbrolis irgi fotografas megejas,jo skoniu visiskai pasitikejau.Ir likau nenuvilta.Nes nuotraukos isejo
O mano vyro sesuo,buvo nusisamdzius profesionalu fotografa.Apie kainas cia Vokietijoj,tai is vis patyliu.
Nuotraukos buvo isdailintos su Photoshopu.Grazios...bet nuobodzios.Tokios kaip visu.Jaunieji dviese,jaunoji viena,su tevais,su seserim,broliais ir t.t. ir vis prie to paties roziu krumo.