Sveikutės
Kaip gaila, kad jau ir čia prasidėjo dalykai, dėl kurių jau nesinori čia ateiti

Nepamirškim, kam skirta ši tema.
Visas mus čia atvedė viena ir ta pati bėda. Vienas ir tas pats likimas. Vienoms jis skyrė didesnį kryžių, kitoms- mažesnį.
Bet jaudinamės dėl to visos vienodai.

Visoms reikia užuojautos, supratimo, palaikymo, galų gale suvokimo, kad mes - ne vienos. Kad yra žmonių, kuriems irgi sunku, kurie kenčia. Aš manau, kad tai-, šiame forume, - svarbiausia. Informacija- irgi labai svarbu. Aš labai daug sužinojau čia,( ko trūko- ieškau pati

) bet svarbiausia- ne tik sužinojau, bet ir supratau, kad būna blogiau nei man, daug blogiau ir kad moterys nepalūžta. Vadinasi, galiu nepalūžti ir aš. Kad būna stebuklų, ir kad visada yra viltis, kad stebuklas aplankys ir mane.
Kartais norėčiau, kad ir mūsų vyrai turėtų tokį forumą, kur galėtų pasidalint savo mintim. Juk jiem irgi sunku. Maniškis iki šiol negali susitaikyti su mintim, kad mažiukei kažkas negerai, kad ji- kitokia
Oi kiek prisvaigau aš čia

Bet viskas iš dūšios

Būkim merginos drauge ir išvien

Mes reikalingos viena kitai