Sveikos merginos! Esu priversta jungtis i beieskanciu buri.

Labai dziaugiuosi, kad jus atradau, nes beieskodama jau nuleidziu rankas... Skaiciau, skaiciau puse dienos (net viltis pradeda atgimt! ) ir nutariau pasipasakoti. Gal istorija ir pasirodys juokinga, nes ieskau 'tik' padavejos darbo, kuri dabar galima bet kur surast, pasakysite jus-) Bet pasitaiko tokiu darbdaviu, apie kuriuos paskaicius skundus internete nesinori eit 'vergaut' (sumoka 400lt, ale kita algos dalis nuejo kazkokioms neaiskioms baudoms, o kai merginos bando aiskintis, atkerta 'nepatinka-eik lauk'. Sakysite netiketi skundais? Bet matosi iskart is darbdavio elgesio pokalbio metu) O geresni restoranai reikalauja darbo patirties. Buvo ir absurdisku situaciju, kai pakviecia i pokalbi, o kai ateini, ispucia akis: ko atejai be patirties?! Karta neistveriau ir isreziau, kad savo CV buvau aiskiai nurodzius, kad patirties neturiu, o ir jie jos skelbime nereikalauja, tai kam klaidint zmones ir kviest i pokalbius?! Tai po tokiu interviu jauciuosi sugniuzdyta ir nereikalinga.
Teko dalyvaut nemazai interviu, tad jaudulio jau beveik nejauciu, savimi pasitikiu ir nesamoniu nemalu, kalbu rysliai

Daug maz zinau, kokiu klausimu tiketis ir kokio atsakymo i juos tikisi darbdaviai-) Pokalbiams ruosiuosi, surenku info apie imone (nors daznai ir neklausia ka apie ja zinau), ateinu gerai nusiteikus, pasitempus ir tvarkingai apsirengus (Cia dar klausimelis iskyla: ar privalau eiti su svarku/kostiumu?? deja, neturiu, o ir padavejos pareigom man atrodo nebutina... ar klystu?) Darbo patirties turiu, bet ne padavejos - dirbau platindama oriflame kosmetika, vasara uzdarbiavau kasininke prekybos centre is bedos ir neseniai pradirbau menesi nedidelej parduotuvej VCUP. Ten supratau, kad pardavimai ne man - nu nemoku as muilint akiu ir itikinet zmogu kodel jam reikia butent sitos, butinai brangiausios prekes

o ten reikalavo dideliu apyvartu. Kur kas labiau patiko oriflame - ten bendravimas nuosirdesnis ir darbas smagesnis...
Dar yra tokia kebli situacija. Isstudijavau 2 kursus medicinos, bet supratau, kad sie moxlai ne man, todel meciau, kitais metais zadu perstoti i man mielesne pakraipa. Darbdaviams situacija pagrazinu ir pasakau, kad pasiemiau akademines atostogas. Ar teisingai darau? Man atrodo kad tiesa siuo atveju suveiktu pries mane.
Darbo skelbimu ieskau internete, vartau laikrascius, nesu savo CV tiesiai i kavines (bet bijau, kad siuo atveju jis nenukeliauja ten kur reikia - kazkaip nepasitvirtino sis budas). Esu pasimetusi. Gaunu pasiulymu ateit i pokalbius ir i gan prestizines kavines, ir i aludes. Aludese dirbti nenoriu, neistverciau, o geresnese kavinese jie dazniausiai neturi laiko apmokymams
Nemanau, kad noriu kazko nerealaus, tiesiog noriu dirbti kulturingoj aplinkoj, jaustis bent minimaliai vertinama ir gaut laiku mokama atlyginima, del kurio buvo sutarta.
Nesu kvaila, gan patraukliai atrodau, bendraut irgi lyg ir moku, domiuosi psichologija. Bet jei ir toliau taip tesis, nezinosiu, kaip save vertint...
Jei galit, patarkit, mamytes. Kaip priverst darbdavi susimastyt, kad verta priimt zmogu be patirties?

(Kai kurie net neklausia kodel noreciau tokio darbo ir kodel sugebeciau..) Islaikau save pati, o pinigeliu vis maziau ir maziau beieskant, darbelio vis labiau reikia-) Gal atmerksit man akis, ka ne taip darau?... Ir sorry, kad gal nerisliai viska sumaliau, nes lb daug abejoniu/dvejoniu/klausimu viduj susikaupe