Įkraunama...
Įkraunama...

"Tu negimdei"

QUOTE(Jori @ 2007 10 12, 14:12)
Nesuprantu aš tokių samprotavimų gimdžiau negimdžiau, svarbiausia, kad vaikutis sveikas ir gyvas. Koks gi skirtumas kaip jis atkeliavo į pasaulį. Kai keletą valandų guli, vaikštai ir visaip kitaip bandai priversti vaiką judėt, o judesių kaip nėr taip nėr, tada net nekyla mintis kaip čia taip gal cezarį teks daryt kaip čia pati nepagimdysiu. Tada tik viena mintis, kad tik vaikui viskas būtų gerai. 
Ir kam aplinkiniams aiškinti gimdžiau pati ar cezarį darė, čia tik mano ir mano šeimos reikalais. Vaikutis gimė tada ir tada, o kaip gimė, ne jų reikalas.

Aisku cia tik mamos ir šeimos dalygas del gimdymo budo. Bet man tai idomiausia kai praneša artimiems ir draugams zinia apie kudikeli, tai buna beveik visu paklusiama ar gimdei pati ar ne blink.gif atrodo yra koks skirtumas. Pritariu tau, kad svarbiausia vaikucio gyvybe, sveikata, bet žmones daznai buna nesupratingi ir klausia labai asmenišku kalusimu.
Atsakyti
QUOTE(Avietytė @ 2007 10 12, 11:36)
Ar jau reikia taip nervuotis kad pienas dingsta? Jei nori vaikui geriausio, tai ner ko cia ir nervotis jei tuo labiau kadm zinai jog gali pienas dingti.
Papildyta:

Jau geriau mama perkanti cezarius, nei tokia kur va nesenai per TV rode tiek savo sunu sumuse, kad net i ligonine pateko. Taip kad ne tame esme kas kaip gimde schmoll.gif

P.S. Ir dar, jei butu taip kad naturalumas garantuotu 100 proc sauguma tiek mamai, tiek vaikui, tai net nekiltu minciu rinktis cezarius, o dabar kiek buna pasekmiu po natural.gimdymu? Taip kad sakyti naturalus gimdymas geriausia vaikui negaleciau teigti 100 proc.

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif thumbup.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Ediliuks @ 2007 10 12, 13:45)
Sveikos, mamytės.. aš naujai iškepta mama ir forumo narė!
Man labai aktuali tema.. visas mūsų gimdymas pasisuko netikėtai ir nelauktai..  verysad.gif teko atlikti skubų cezarį.
Kolkas nei iš vieno žmogaus neišgirdau tokio komentaro apie kurį jūs kalbat, bet bėda ta, kad aš pati taip jaučiuosi.. Kokias tris dienas po gimdymo vis verkiau ir niekaip negalėjau patikėti, kad viskas buvo atvirkščiai, nei aš tikėjaus, ruošiaus, įsivaizdavau ir planavau.. Jei ne vyras, turbūt būčiau negyvai save užsigraužus. Jaučiaus kalta prieš savo vaikelį, kad niekuom nepadėjau jai gimti, kad tik atėjus į šį pasaulį ji negalėjo prisiglausti prie mamos krūtinės, o pateko į nepažįstamas daktarų rankas.. Nors pasiėmiau savo kūdikėlį jau po valandos, visvien niekaip neina nustot graužtis..
Be galo norėjau gimdyti.. gal kažkam tai pasirodys keistas noras, bet man tai buvo be galo svarbu.
Po cezario atsistojau tą patį vakarą, nejutau aš ten tų žiaurių "pocezarinių" skausmų apie kuriuos čia rašo, net neėmiau nuskausminamųjų, todėl jaučiaus niekaip neprisidėjus prie savo angelo gimimo.. Tos aštuonios valandos gimdymo, man be galo brangus prisiminimas...
Aišku svarbiausia, kad turiu šalia savęs savo stebuklą.. Bet pas mane situacija atvirkštinė: aš niekaip negalėjau ištarti, kad gimdžiau, o aplinkiniai, mane įtikinėjo, kad padariau viską, ką galėjau...


Sveikos mamytes,
mano vaikiukui savaite, penktadieni mane operavo. Labai tave suprantu, nes tik kaip diena, kai as neverkiu, nes mano atveju man atrodo, kad as galeciau pagimdyti pati, bet gydytoja vis del to ikalbejo daryti cezari, nes vaikutis per didelis, o mano dubuo per siaurs. Pries septynis metus gime dukryte 4200g, 56 cm, tai gimdymo metu uzstrigo pietukai ir teko lauzyti raktikauli verysad.gif .
Gydytoja pasake, kad tai dazniausia pasikartojantis dalikas ir patare ne traumuoti vaika, o daryti cezari. Vaikiukas gavo 10 balu, bet po keliu dienu pajauciau kazkokia tustuma viduje, dar prisiskaiciau literaturos apie cezarinukus, kad vaikui vis del to geriau kai jis ateina i pasauli naturaliu budu. Paskui visi tie skausmai po operacijos, 2 dienas nezmoniskai skaudejo galva, iki skauda slapintis ir t.t.
o tokiu nuotaiku pradejo vaikui trukti pieno, tada as pasakiau sau stop.
As reikalinga savo dukrytei, viskas gerai, vaikelis sveikas, mano visi randai uzgys.
Ir pieno atsirado ir mergaite pasidare ramesne.
Tad ir tau patarciau atsikratyti liudnu minciu, jau viskas praeityje, dabar esi tik tu ir tavo vaikas, kuriam tu reikalinga.
Atsakyti
nu atsiprasau, bet issprudo - nu tamstele duodate... negi geriau vaikui raktikauli lauzyt? arba kad dar kokia gimdymo trauma ivyktu? turejau kambarioke, kuri nevalde kaires rankos - tik pusiau sulenkta per alkune nesiojo -gimdymo trauma jai visa gyvenima "susi..ko"..
Dziaukis tik, kad vaikelis sveikas, dekok medikams uz tai.. operaciju traumos praeina - cia beveik tas pats kaip apendicitas, pvz. Abejoju ar po apendicito kas jaucia "tustuma viduj" ..

Ir pries gimdyma nereikia prisisvajoti - "as tik taip, as tik uz tai".. Tenka cia paskaityt jaunu motereliu pareiskimu. Del gimdymo vienas nusiteikimas butinas - as iskesiu viska ir padarysiu viska, kad tik vaikelis sveikas butu. Visa kita- dzin..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kice: 12 spalio 2007 - 16:36
QUOTE(Noa @ 2007 09 30, 11:54)
Ot būna, visokiausių tundrų. Net kažkokiam žurnale skaičiau apie kažkokią bobą verslininkę, kuri turi 5 vaikus, visų vardai iš A raidės, nes kažkokia horoskopininkė taip rekomendavo, ir visi gimę per užsakytus cezarius. Ir ji gyrėsi žurnalistei, kad va, mažoji turėjo gimt kažkada, o horoskopininkė pasakė, kad horoskopiškai labai gera diena yra ar ne pora savaičių anksčiau. Tai va, ana nuėjo pas gydytoją ir pareikalavo, kad ją operuotų horoskopiškai teisingai. Daktaras nenorėjo, nes dar per anksti, vaikas nesubrendęs, bet ana reikalavo, pamokėjo ir išsimušė. Ji labai didžiavosi, kad yra labai gera motina, šitaip teisingai horoskopiškai suorganizavo savo dukters gimimą bigsmile.gif
Prie ko čia, tai gal jis negimė? Ar Cezaris gimdymas, ar negimdymas, tai čia gal dar galima diskutuot, bet kad vaikas GIMĖ, tai faktas, nu juk iš pilvo išėjo. Ne gimdymo dieną gi žmogus švenčia, o gimimo...

Tas diedas ryškiai gali švęst debilų ir daunų dieną doh.gif  Ir iš vis, nafig tokius avinus dar kažkas vedasi lankyt kūdikio?

na cia tai i desimtuka lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif pritariu 100% thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif
Atsakyti
o aš nepatyriau gimdymo ir visai nenoriu patirti, ir man visai dzin, kas ka sako.Teko man daryt cezarį del komplikacijų, jei ne cezaris, mergytė jau būtų turbūt numirus. O kančių ir iki operacijos man užteko, todėl gimdymo ir bijau.
Atsakyti
Pirmą sūnelį gimdžiau pati, antrą bučiau irgi pagimdžius, bet deja dėl gimdymo komplikacijų teko atlikti cezario pjūvį, nors atsidarymas buvojau 8cm
Atsakyti
QUOTE(linytes @ 2007 10 12, 19:20)
o aš nepatyriau gimdymo ir visai nenoriu patirti, ir man visai dzin, kas ka sako.Teko man daryt cezarį del komplikacijų, jei ne cezaris, mergytė jau būtų turbūt numirus. O kančių ir iki operacijos man užteko, todėl gimdymo ir bijau.

tai kad tos kancios iki gymdymo ir yra skausmingiausios veliau, tai ne taip, bet uztat kokia euforija uzplusta kai is taves sitraukia maziuka wub.gif wub.gif nepakartojamas jausmas, vien del to verta gimdyti ir viska iskesti wub.gif
Atsakyti
QUOTE(erikiuxxx @ 2007 10 12, 18:48)
tai kad tos kancios iki gymdymo ir yra skausmingiausios veliau, tai ne taip, bet uztat kokia euforija uzplusta kai is taves sitraukia maziuka wub.gif  wub.gif nepakartojamas jausmas, vien del to verta gimdyti ir viska iskesti wub.gif


o nebutu paprasciau orgazmas? Negi tik del tos minutes euforijos gimdyti reikia? wink.gif)

Atsakyti
QUOTE(kice @ 2007 10 12, 20:05)
o nebutu paprasciau orgazmas? Negi tik del tos minutes euforijos gimdyti reikia? wink.gif)


Vaiko gimimas nepalyginamas su jokiu orgazmu, net simtu vienoj vietoj wub.gif Nors negimdziau, bet kai vaikiuka istrauke, uzpludo neapsakomi jausmai, nepakartojami ir niekuo nepakeiciami.
Atsakyti
QUOTE(kice @ 2007 10 12, 20:05)
o nebutu paprasciau orgazmas? Negi tik del tos minutes euforijos gimdyti reikia? wink.gif)

Nu šiaip, jei jau nėščia, tai reikia laugh.gif A kur jį dėsi, užrauksi? laugh.gif
Atsakyti
QUOTE(Ediliuks @ 2007 10 12, 12:45)
Sveikos, mamytės.. aš naujai iškepta mama ir forumo narė!
Man labai aktuali tema.. visas mūsų gimdymas pasisuko netikėtai ir nelauktai..  verysad.gif teko atlikti skubų cezarį.
Kolkas nei iš vieno žmogaus neišgirdau tokio komentaro apie kurį jūs kalbat, bet bėda ta, kad aš pati taip jaučiuosi.. Kokias tris dienas po gimdymo vis verkiau ir niekaip negalėjau patikėti, kad viskas buvo atvirkščiai, nei aš tikėjaus, ruošiaus, įsivaizdavau ir planavau.. Jei ne vyras, turbūt būčiau negyvai save užsigraužus. Jaučiaus kalta prieš savo vaikelį, kad niekuom nepadėjau jai gimti, kad tik atėjus į šį pasaulį ji negalėjo prisiglausti prie mamos krūtinės, o pateko į nepažįstamas daktarų rankas.. Nors pasiėmiau savo kūdikėlį jau po valandos, visvien niekaip neina nustot graužtis..
Be galo norėjau gimdyti.. gal kažkam tai pasirodys keistas noras, bet man tai buvo be galo svarbu.
Po cezario atsistojau tą patį vakarą, nejutau aš ten tų žiaurių "pocezarinių" skausmų apie kuriuos čia rašo, net neėmiau nuskausminamųjų, todėl jaučiaus niekaip neprisidėjus prie savo angelo gimimo.. Tos aštuonios valandos gimdymo, man be galo brangus prisiminimas...
Aišku svarbiausia, kad turiu šalia savęs savo stebuklą.. Bet pas mane situacija atvirkštinė: aš niekaip negalėjau ištarti, kad gimdžiau, o aplinkiniai, mane įtikinėjo, kad padariau viską, ką galėjau...


Vyk is saves tokias durnas mintis kad negimdei. As niekaip nesuprantu tu mamyciu kurios is paskutiniuju kovoja kad tik joms cezario nedarytu, o paskui turi problemu su vaikelio sveikata kai jie patiria gimdymo traumas. Man paciai atliko cezari po 1 val. gimdymo ir as tikrai nesijauciu kitokia mamyte, o svarbiausia turiu sveika gyva suneli, ko turbut nebutu jei gimdyciau naturaliai.
Atsakyti