o as dar nuo mokyklos laiku pamenu, kad niekada nevalgydavau pusryciu.... pavalgiusi ( jei jau kas priversdavo) , jausdavausi visa diena pikta, irzli ir niekas neitikdavo. pagal savo gyvenimo ir darbo aplinkybes buvau ipratus per pietus valgyti nedaug, o vakare "prisikirsti"...
tai kai viskas viena diena eme ir pasikeite ( vos atsibudus pradejau svajot apie maista) vyras iskart juokesi, kad gal esu nescia. aisku po triju savaiciu tokiu mano rytiniu sapaliojimu apie maista ir pusrycius suzinojau, kad is tiesu busime teveliais
dabar, kai jau ikopem i antraja puse, sis vienintelis iprotis liko. visi kiti uztrukdavo po savaite, gal dvi: is nesveika sokolado manija ( nors siaip jo jau nevalgiau), ir marinuotu agurkeliu....
taciau viska ka valgau, valgau po truputi ir kuo ivairiau. nesiklausau, kai kitos sako, jog nagalima valgyti riesutu, tipo, vaikelis tada bus alergiskas jiems. nesamone.... jei mano organizmas to reikalauja, vadinas kazkokio vitamino is ju reikia
man gydytoja pasake, valgyti nereikia daug, reikia tik tiek, kad nebuciau alkana.... o jei sazine nebeleidzia valgyt, tada vanduo.... padeda isvengti dehidratacijos ir panaikina apgaulinga alkanumo jausma.
tai tokie mano nauji iprociai dave siokiu tokiu rezultatu, kuriu visai nesitikejau. nors jau 21 savaite leliukui, mano svoris vis dar tas pats, kaip pries nestuma. maisto reguliavimas padejo "sedegti" riebaliukams buvusiems ant sonu ir kt. nereikalingose vietose.
taip kad valgyti reikia ir tikrai ne uz du... o kokybiskai ir ziurint i tai ka valgai....
[img]http://www.supermama.lt/liniuote/vestuves/line_vest6-229A3E.gif_beg_vest7-slank.gif_time_1248469200_text_Kartu+jau.gif[/img