QUOTE(butent @ 2011 10 28, 09:05)
Kai vyrai pradės būti nėšti, gimdyti ir maitinti kas 2 valandas savo pienu naujagimius, galės nenešti pinigų į namus ir niekas jų nesmerks. Mano nuoširdžiu įsitikinimu, visas ne kurių vyrų lepšėjimas šiais laikais ir vyksta todėl, kad moterys leido jiems patikėti, kad gamtos numatyta žmogaus paskirtis nesvarbu, o visą atsakomybę gali nešti ir pati viena moteris.
Aišku, jei šeima susitaria, kad vyras rūpinasi namais ir vaikais, o žmona "kala babkes", čia yra jų šeimos reikalas. Pripažinkime tai, kad tokiu atveju moters nėštumas būtinai turi būti sveikas ir lengvas (o čia ne visoms juk šitaip "nuskyla"), o mažylis gana anksti vietoj mamos pieno pradeda gauti sintetiką, na bet... svarbu visi patenkinti. Bet šiaip iš esmės, kai vyras pradeda reikalauti iš ką tik pagimdžiusios moters įnešti tokį pat (ar didesnį) indėlį kaip ir jis į šeimą, nes mat jis nepajėgus pasistengti daugiau uždirbti, žodžių nėra
Nes irgi, būkime teisingi, kad uždirbti didelius pinigus, reikia padaryti karjerą, o tai reiškia atsiduoti darbui iš tikro, o ne būti puse kojos darbe, galvojant apie vaikus, kurie likę namie.
Mane aplanke dvilypis jausmas skaitant jusu posta. Is dalies tendencingas akcentu sudeliojimas.
Pirma mintis, na ir kiek laiko motina kas dvi valandas privalo maitinti kudiki? OK koki laikotarpi tas maitinimo laikotarpis tesiasi? Mes gi kalbam apie visa zmogaus-vyro seimoje gyvenima, jo indeli i seima.
Kita vertus, pastaruoju metu, neretai stebiu, kai mamytes visiskai atsisake ekologijos. Pampersai vietoj merliniu paluciu, konservuotos tyreles, pastetukai, kosytes, nei pacios mamutes padarytos, o ir pasisventusiu maitinanciu savo pienu ne tiek jau ir daug. Suprantu, jog tai tik mano aplinkos zmones, todel vertinimas gali buti subjektyvus.
Ir der vienas niuaasas, toks akcentavimas, mastymas gali kirsti antru galu. Gal del tokio poziurio darbdavys neziuri i moteri kaip i "rimta" darbuotoja, o tik kaip i vista pereksle. Vietoj to, kad i darba priimtu moteri priima vyra, nors ji ir visa galva lenkia vyra savo darbo sugebejimais. Stereotipai itakoja sprendimus.
Man idomus to nestumo, gimdymo, vaiko prieziuros sureiksminimas, nes ne visada zodziai atitinka pati turinti. Na gerai, o jei vyras susilauzis galune, ar patirs trauma, kuria teks gydyti net tris, ar daugiau metu... Sorry, kad taip ivardinsiu, bet NORMALIOJE seimoje darbai, prioritetai skirstomi ne pagal lyti, o sugebejimus, kiek ir kaip zmogus geba padaryti, kad pasiektu geriausia rezultata, nes juk rezultatas ir yra siekiamybe.
O mano giliu isitikinimu, visos problemos yra tame, kad moterys nori sedeti ant dvieju kedziu. Jos nori buti emancipuotos, ir tuo paciu nori, kad vyrai butu neva vyriski-globejai, tiekejai, bankomatai. Bet is esmes tai nesazininga vyru atzvilgiu. Nes gaunasi dviparasmiska situacija, apsispresite ko norite, norite globos, buti islaikoma, puiku, norite lygiaverciu santykiu, velgi modelis kardinaliai skiriasi, o jei jau moteris valdinga, tai jau visai kaita opera bus. Gal kartais reiktu i vyra ziureti irgi su pagarba, o ne kaip i priedeli moters norus tenkinanti.
O ligos, laikinas nedarbingumas del tam tikru priezasciu, nera pagrindinis veiksnys. Tai daugiau laikinas laikotarpis, kuriuo metu nei vyras, nei moteris neturetu prievartauti, reikalauti sutuoktini padaryti daugiau nei jis fiziskai gali.
