Na, ką, istorijos tęsinys...

Grįžus vyrui, pasidalinau savo jausmais, tai jis padrąsino, kad jei tikrai jaučiuosi blogai, kad leisčiau sūnui žįsti. Na, o kadangi krūtis vis primena apie jose esantį pieną, tai pradėjau su sūnum dialogą.

Buvau nustebinta - jis nebeatsimena, ką reikia daryti!

Pažiūrėjo, pamaigė, pabandė pagraužti ir nuėjo.

Na, bent jau žinau, kad kelio TIKRAI atgal nėra.

Bala nematė, bet truputį liūdna. Liūdna dėl to, kad per tą nuovargį ir nuolatinį neišsimiegojimą gal per daug savivaliavau, 'forsavau' nujunkimą... Gal jaučiuosi kalta...
Papildyta:
QUOTE(jurginelis @ 2007 12 19, 13:08)
Tikriausiai pati esu moraliskai nepasiruosusi atjunkymui. Matau, kad ir vaikas dar nezengia sito link. Matyt, tiesiog reikia palaukti, kada abiem jau bus tinkamas metas. Kazkur dar paskaiciau, kad reikia testi maitinima, kol isdygs kruminiai ir iltiniai dantukai. Tai iki dveju metu drasiai. Nes dvieju metuku vaikutis turi jau visus dantukus.
Papildyta:
Na, zodziu, as cia tik atsikalbineju, kad nereiketu nutraukti maitinimo
Jei turi sąlygas maitinti, tai ir maitink. Gali mažinti maitinimų skaičių per dieną iki kokių dviejų, o po to savaime viskas išsispręs.
Neseniai išgirdau apie atliktus tyrimus, kur apskaičiavo, kiek laiko žmogaus vaikas turėtų žįsti, lyginant su nėštumo ilgiu, kūdikio išsivystimu, svoriu, lyginant su kitais žinduoliais... Atsakymas - 2-3 metus.