Pradėsiu iš toliau.
Ilgai laukėm savo gandrų, buvo minčių, kad nesulauksim... Ačiū Dievui, 2006 rugpjūtį man keista nuojauta, vyrui, mamai vis juokauju aš nėščia. Kas patikės, kai kasdien tą patį kartoji. Pasirodo, nuojauta neapgavo. Testas parodo II
Pradžia nelengva, vis rodosi kraujo, viena gydytoja įsiūlo savo tel. nr. išvalymą padarys. Taip aš jai ir nepaskambinau...Jaučiuosi puikiai, nepykina. Pilvukas auga dienom, pirmi judesiukai labai anksti (esu įsitikinus, kad tai mūsų krapštukas buvo), bet gydytoja netiki ir užrašo daug vėlesnę judesių datą
Laikas labai greit eina. Artėja termino diena, o aš kaip vaikščiojau išsišiepus, taip vaikštau
O taip norėjosi kuo greičiau gimdyti (daugumai nėštukių pažįstamas jausmas, kai visi aplinkui klausinėja KADA). Skausmo visai nebijojau, gal nuojauta, o gal dėl to, kad nepatyrus, neįsivaizduoji, kas yra tas gimdymas.Dieną po termino skambinu gydytojui, su kuriuo buvau susitarus. Kadangi niekuo nesiskundžiu, sulaukiu nurodymo neskubėti... bet man lyg kas kužda, kad būtinai reikia nuvažiuoti. Dar vyras klausia, tašes imam? Nugi, imam, a vdrug.
Po pietų mes jau gimdymo namuose, susitinkam su gydytoju. Užrašo tonusiukus, viskas gerai, ruošiasi jau pilvukas, bet dar ne... Apžiūra ant kėdės daug labiau nustebina atsidarymas 2 cm, bet vos pajudinus jau 5. Išgirstu gydytojo klausimą: nori šiandien gimdyt? Sakau, neblogai būtų data graži
Paleidžia mus su vyru pasivaikščiot, dėl visa ko pataria kokią valandžiukę namo nevažiuot, jei netyčia vandenys nubėgtų Kalbam su vyru: kad nors iki vidurnakčio pagimdyt
Kur einam pasivaikščiot? Gal pirma vandens nusipirkt, troškina iš jaudulio Dar nutariam pasėdėti mašinoj, bet, tiesa, reikia vaikščiot, jei noriu gimdyt.. tik žingsnis iš mašinos ir jaučiu, kaip nubėgo vandenys. 16.00. Aš stoviu, juokas ima, vyras va tokiom akim KĄ DAROM???
kol paskambinam gydytojui, kol nueinam iki priimamojo, man jau ir skaudena
maždaug 16.20 jau nejuokinga kentėti galima, bet jei dabar taip skauda, kas bus vakare??? O dar registratorė ar kaip ten ji.. krapštosi... tau ką tik prasidėjo sąrėmiai... atseit apsimetu... Pagaliau ateina gydytojas pasitikti, nu gal nors jis patikės.. man sąrėmiai kas 2..1..1,5..2 min.?? Šiaip ne taip apie 16.50 nusivelkam iki gimdyklos (kas du žingsniai stojam, aš kvėpuoju, gydytojas pajuokauja, vėl einam, sustojam ir t.t.). Akušerė pasitinka, pažiūri nepatikliom akim... suprask kokia čia aš nekantri, negaliu pakentėti.. sako: Tau tik ką tik sąrėmiai prasidėjo, laikykis, dar daug iškentėt reiks (kažkur girdėti žodžiai, jos gal visos susitarę)... O man jau vienodai kas ką sako... užimanau į wc didelio reikalo.. vakaras dar ilgas, reikia nueit, kol leidžia.. su akušerės palaiminimu suku wc link... čia ateina mano gydytojas ir ramiu tonu: Jokių tualetų, jinai gi gimdo. Aga, geri juokai
Lipk greičiau... Net nepastebiu, kaip iš lovos padaro gimdymo stalą, vyrą stato man prie galvos ... Palaukit, o kada jis man nugarą masažuos?? ... visi laksto aplink.. O aš tik girdžiu: Dar šitą prakvėpuojam ir stumsim.. Vyras glosto man galvą, tarp stūmių dar pasišypsau... 
Įkvepiu dujų... Ir jau net nežinau, kiek tų stūmių buvo... tik pajaučiau toooookį palengvėjimą. Laikas - 17.14 ir išgirstu vaikiuko verksmą 
Pažiūriu į vyrą, ir be žodžių supratom, ką abu tuo metu jautėm 
Sūnelį paguldo man ant krūtinės, toks mažytis, mažytis, drėgnas ir šiltas.. kaip peliukas bando prasimerkti, tyliai kvėpuoja... Sunku patikėti, kad jau viskas... Mes jau tryse... Justas gimė 2007-05-07 3870 g ir 53 cm. Ne tik gimti skubėjo, bet ir auga sparčiai. Ir dabar jau nemažas ir stiprus beveik 5 mėnesių vyrukas
o aš tik dabar supratau, kiek savyje turiu meilės, kurią galiu duoti savo šeimai...P.S. Džiaugiuosi savo nuojauta
jei ne ji, būčiau gimdžiusi namie arba mašinoje pakeliui į gimdymo namus 
