Įkraunama...
Įkraunama...

Gyvenimas po vyro mirties

QUOTE(ragana66 @ 2010 10 13, 17:08)
Šiandien 2 mėnesiai... Pirmąkart nuvežiau dukrytę ant tėvelio kapo. Labai bijojau, nes taip ir nesugalvojau, kaip išaiškinti trimetei, ką mes čia lankom... Juk tėvelis danguje pas Dievulį, o tai kas šis žemės kauburėlis... Taip ir neatskleidžiau tiesos, nesugalvojau ką pasakyti. Tik gėlytes pamerkėme, žvakutę nuo kiekvieno iš mūsų uždėgeme ir paslapčia nuo vaikų ašarą nubraukiau. Suvokiu, bet netikiu, kad jo nebėra...

Dieve tik du menesiai angel_sadangel.gif Duok dieve stiprybes siai moteriai, net ir as pasimeciau kaip paguosti ir ka pasakyti. Ne daug laiko tepraejo console.gif
Atsakyti
QUOTE(mamakubu @ 2010 09 14, 19:01)
Skaudes meloji nutė, dar skaudes. Dieve kaip paskaitau, kaip jums sunku, taip norisi padeti bet nezinau kaip. Tas zmogaus palaikimas nieko vertas, vis tiek lieki viena su savo mintym. Man irgi kai mire mama atrode didesnio skausmo neturesiu, bet kai mire vyras doh.gif tai buvo begalinis skausmas kuris tesesi ir dabar. Dideles stiprybes ir dideles sekmes 4u.gif

Mamakubu, žinokit, vis tik truputėlį mažiau skauda. Ne iškart po trijų mėnesių, bet prieš kokią savaitę pasidarė vos vos geriau - tiek, kad galiu dirbti būtinus darbus, truputį apsitvarkyti butą, ilgiau būti mieste, matau žmones ir aplinką, tegu ir su vaistais šiek tie, bet normaliau miegu. Ta teksto tvarkymo savaitė buvo sunkiausia, beprotiškai sunki.
QUOTE(ragana66 @ 2010 10 13, 17:08)
Šiandien 2 mėnesiai... Pirmąkart nuvežiau dukrytę ant tėvelio kapo. Labai bijojau, nes taip ir nesugalvojau, kaip išaiškinti trimetei, ką mes čia lankom... Juk tėvelis danguje pas Dievulį, o tai kas šis žemės kauburėlis... Taip ir neatskleidžiau tiesos, nesugalvojau ką pasakyti. Tik gėlytes pamerkėme, žvakutę nuo kiekvieno iš mūsų uždėgeme ir paslapčia nuo vaikų ašarą nubraukiau. Suvokiu, bet netikiu, kad jo nebėra...

Ragana66, tvirtybės Jums, ne iš karto sugalvojau, ką būčiau atsakius Jūsų dukrytei, bet dabar pagalvojau, kad pasakyčiau, jog tai yra pagerbimo vieta: Dievulį pagerbiame bažnyčioje, o Tėvelį - kapinėse. Ir kad Tėvelis iš dangaus tai mato. Tikriausiai Jūs jau ne kartą ir pati ką nors sugalvojot, bet iš esmės taip ir yra...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo nutė: 21 spalio 2010 - 17:16
QUOTE(nutė @ 2010 10 21, 18:16)
Mamakubu, žinokit, vis tik truputėlį mažiau skauda. Ne iškart po trijų mėnesių, bet prieš kokią savaitę pasidarė vos vos geriau - tiek, kad galiu dirbti būtinus darbus, truputį apsitvarkyti butą, ilgiau būti mieste, matau žmones ir aplinką, tegu ir su vaistais šiek tie, bet normaliau miegu. Ta teksto tvarkymo savaitė buvo sunkiausia, beprotiškai sunki.


Kaip uz jus dziugu nutė, kad nors truputuka geriau. Taip ir toliau, po truputuka, po lasiuka ir tik i prieki. Visom gero savaitgalio 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mamakubu: 23 spalio 2010 - 18:15
Stiprybės mums visoms, o ypač toms, kurioms šį lapkritį tenka aplankyti vienu žemės kauburėliu daugiau verysad.gif
Atsakyti
Aš jau aplankiau, vakar. Daug žmonių, kažkaip žeidžiančiai triukšminga. Menu, mano vaikystėj miestely per Vėlines begalė žmonių būdavo, bet tyliai vaikščiodavo, pusbalsiu kalbėdavosi. Kadangi Mano Žmogus buvo ieškantis tikėjimo, uždegsiu žvakelę namuose prie portreto per tikrąsias Vėlines, t. y. 11 02. Kapuose tik jo kūnas, o siela čia, namuose.
Ragana66, Mamakubu ir visos kitos, praradusios savo artimiausius, pasistenkime būti stiprios, kad ir kaip tai kartais sunkiai sekasi.
Atsakyti
QUOTE(nutė @ 2010 10 29, 22:21)
Aš jau aplankiau, vakar. 
Ragana66, Mamakubu ir visos kitos, praradusios savo artimiausius, pasistenkime būti stiprios, kad ir kaip tai kartais sunkiai sekasi.

Ir as vakar aplankiau, zmoniu tikrai labai daug, o jau ir karveliskes tapo tikru "mirusiuju miestu". Dar visai ant dienu suzinojau, kad musu su vyru draugas mire , jau greit metai kai jo nera doh.gif Dieve ir dar tam paciam zemes lopineleje palaidotas, visai salia mano MB doh.gif Kaip pagalvoju, kad tokie jauni vyrai iseina is gyvenimo. Pilni kapai jaunu zmoniu. Kas darosi musu gyvenime, ka mes ne taip darom, kodel dievulis mus apleidzia ,kodel nesaugo, kodel, kodel, begale klausimu i dangu ir nei vieno atsakymo verysad.gif
Sirdingai aciu NUTE uz palaikyma. visiem linkiu, kad gyvenime ko maziau butu praradimu ypac mums brangiu ir artimu zmoniu. Tai neteisinga doh.gif
Atsakyti
Laba visoms 4u.gif
Atsitiktinai radau si skyreli,ir noreciau pasidaliti tuo paciu skausmu kaip ir daugelis cia esanciu.
Vyra palaidojau pries beveik 5 metus, bet iki sios dienos sirdyje skausmas, tustuma ir neisplesiama meile.
Jam tebuvo vos 23 metai, turejom viska, laiminga seima, dukryte kuriai buvo pusantru metuku, satemes nama ir buvom be galo laimingi ir mylintys vienas kita, nerukantis, negeriantis ir stiprus vyras isejo palauztas klastingos ligos-vezio, per 3 menesius "suede" jauna vyra neatpazistamai.Mire ant mano ranku, paskutinis akiu zvilgsnis buvo nukreiptas i mane...
Esu jau istekejus antra kart, turiu dukryte , bet si santuoka yra nelaiminga, vyras isgerinejantis, neistikimas, pries vestuves buvo idealus vyras, bet o vestuviu pasikeite neatpazistamai, nesakau kad nemyli pirmosios dukrytes, myli ir labai, deja musu santykius galima butu pavadinti tik kaip kaimynu santykiais.
Pirmasis vyras buvo mano pirmoji ir galbut paskutine tikroji meile, myliu ji iki sios dienos ir mylesiu iki paskutines gyvenimo dienos, dziaugiuosi tuo kad yra dukryte tecio kopija, tik ji man suteike stiprybes isgyventi.
Ragana66, mamakubu ir visoms kitoms, stiprybes, mes stiprios turim but del savo vaikuciu ir del ju, kuriuos mylejom ir mylim...
Atsakyti
QUOTE(erikiukas:) @ 2010 12 06, 09:53)
Laba visoms 4u.gif
Atsitiktinai radau si skyreli,ir noreciau pasidaliti tuo paciu skausmu kaip ir daugelis cia esanciu.
Vyra palaidojau pries beveik 5 metus, bet iki sios dienos sirdyje skausmas, tustuma ir neisplesiama meile.
Jam tebuvo vos 23 metai, turejom viska, laiminga seima, dukryte kuriai buvo pusantru metuku, satemes nama ir buvom be galo laimingi ir mylintys vienas kita, nerukantis, negeriantis ir stiprus vyras isejo palauztas klastingos ligos-vezio, per 3 menesius "suede" jauna vyra neatpazistamai.Mire ant mano ranku, paskutinis akiu zvilgsnis buvo nukreiptas i mane...
Esu jau istekejus antra kart, turiu dukryte , bet si santuoka yra nelaiminga, vyras isgerinejantis, neistikimas, pries vestuves buvo idealus vyras, bet o vestuviu pasikeite neatpazistamai, nesakau kad nemyli pirmosios dukrytes, myli ir labai, deja musu santykius galima butu pavadinti tik kaip kaimynu santykiais.
Pirmasis vyras buvo mano pirmoji ir galbut paskutine tikroji meile, myliu ji iki sios dienos ir mylesiu iki paskutines gyvenimo dienos, dziaugiuosi tuo kad yra dukryte tecio kopija, tik ji man suteike stiprybes isgyventi.
Ragana66, mamakubu ir visoms kitoms, stiprybes, mes stiprios turim but del savo vaikuciu ir del ju, kuriuos mylejom ir mylim...

erikiukas:) console.gif Stiprybes ir jums. Kaip skaudu kai palaiduojus vyra ir nusiteikus gyventi toliau antra santuoka nenusiseka. Kaip taip galejo nutikti? Juk vaika tik neseniai pagimdet ir jau zinot, kas vyras neistikimas doh.gif verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(mamakubu @ 2010 12 07, 21:21)
erikiukas:) console.gif Stiprybes ir jums. Kaip skaudu kai palaiduojus vyra ir nusiteikus gyventi toliau antra santuoka nenusiseka. Kaip taip galejo nutikti? Juk vaika tik neseniai pagimdet ir jau zinot, kas vyras neistikimas doh.gif  verysad.gif



Deja taip, nors esam susituoke dar tik treti metai, bet vyras pasirodo jau antruose santuokos metuose pradejo su kitomis moterimis bendraut, tik vis dar nepagaudavau, tokia kvaila buvau kad tikejausi kad gimus dukrytei pasikeis, deja...pasiilgstu savo mirusio vyro, verkiu kai nemato vyresnioji, nes labai jautri po tevelio mirties, stengiuosi neparodyt savojo skausmo, gerai kad turiu savo mergytes, tik jos suteikia gyvenimui dziaugsmo.
Atsakyti
QUOTE(erikiukas:) @ 2010 12 08, 19:24)
Deja taip, nors esam susituoke dar tik treti metai, bet vyras pasirodo jau antruose santuokos metuose pradejo su kitomis moterimis bendraut, tik vis dar nepagaudavau, tokia kvaila buvau kad tikejausi kad gimus dukrytei pasikeis, deja...pasiilgstu savo mirusio vyro, verkiu kai nemato vyresnioji, nes labai jautri po tevelio mirties, stengiuosi neparodyt savojo skausmo, gerai kad turiu savo mergytes, tik jos suteikia gyvenimui dziaugsmo.

Siaip tikrai kvaila buvo tiketis, kad vyra galima sulaikyti ar susigrazinti vaikais. Bet dabar yra kaip yra, turit galvoti, kad taip buvo lemta ir buti stipri del vaikuciu. o gyvenime dar viskas gali pasikeisti i geraja puse ko jums ir linkiu ir visos sirdies 4u.gif Zinokit pati pasidariau labai jautri. Rodos man neturi rupeti kitu skausmas bet man jus vienisos ir praradusios vyrus mamytes tokios artimos rolleyes.gif Pati isgyvenau praradima ir dabar tikrai galiu pasakyti, kad zinau kaip buna nelengva o ne siaip sau palinkseti galva ir ... Tas kuris pabuvojo musu kailyje tik tas zmogus isties gali paguosti ir suprasti. Gal as klystu bet tai mano nuomone. Tik nepraraskit vilties 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
o pas mus nebuvo nei ligu, nei kazkokiu nuspejimu, nieko.. Viskas ivyko taip netiketai, kad ir dabar neina susitaikyt. pries 3,5 menesio palaidojom teti, kuris mire nelaimigo atsitikimo metu. su mama jis isgyveno 23 metus, mum su viena sese jis nebuvo tikras tetis, bet uzaugino, taigi labai ji mylejom, yra dar ir mazoji ( taip ja vadinu, nes jauniausia nors ir 23 metu smile.gif) jo dukra, bet sunku mums visoms. O apie mama net nekalbu, nebeismanau nei kaip jai padeti nei kaip paguosti sad.gif kuo toliau tuo baisiau, ji nieko nenori, jai nieko nereikia, o kai ka nors pasakom - jus manes nenervuokit, atsikabinkit. ateinu pas ja, daro ka nors , ziuriu verkia.. taip norisi padaryt kazka, kad butu geriau, bet jei tik zinociau ka... verysad.gif
Atsakyti
Ragany, suprantu Jūsų Mamą. Kartais taip pat norėdavosi guodžiančius pasiųsti labai labai toli. Kartais gal užtektų prisiliesti, paverkti ar patylėti kartu. Yra laikas, kurį reikia išgedėti. Man reikėjo 5 mėnesių, nors viską žinojau maždaug 3 mėnesius prieš TAI. Dabar jau dalinu: laikas dirbti ir laikas verkti ax.gif
Atsakyti