Įkraunama...
Įkraunama...

Gyvenimas po vyro mirties

Kaip arti vaiksto nelaimes, skaitau postus ir pasidaro klaiku, siandien suzinojau, kad ir mano vyras vos nezuvo kelyje, laiminga pabaiga tiesiog,bet galejo buti ir kitaip...pasizadejau daugiau niekada neverslenti del smulkmenu,o jums merginos tik stiprybes
Atsakyti
Labai liūdnos ir skaudžios istorijos sad.gif Kaip sakoma Dievas duoda žmogui tik tiek, kiek jis gali pakelti...Stiprybės visoms..
Atsakyti
QUOTE(čiaudanti bitė @ 2008 07 12, 20:03)
Vyras zuvo kai dukrytei tebuvo 3 menesiukai. Zeme is po koju slydo, viskas kas buvo svajota staiga suduzo. Praejus beveik metams atsirado zmogus, labai geras. Geras man, bet svarbiausia geras dukrytei mano.
Kai kas  mane, kad per anksti lioviausi gedeti, bet niekas nezino kas mano viduje dejosi... o gyventi reikia taip, kad vaikai butu laimingi.
Stiprybes visoms kurios patyre netekti.
P.s  Tai kas musu nenuzudo padaro stipresniais....


Tikrai šaunuolė, kad radai stiprybės dėliotis iš naujo savo gyvenimą ir kad sutikai kitą žmogų 4u.gif O ką mano aplinkiniai, apie kito Tave ir Tavo dukrytę palaikančio žmogaus atsiradimą, visai nesvarbu, svarbiausia, ką Tu pati galvoji ir kaip jautiesi. Be to, nemanau, kad Tavo vyras būtų norėjęs, kad Tu ištisai gyventum gedulu g.gif

Aš pati vyro netekau, kai mažąjai buvo 4 mėn verysad.gif Liūdesys dar nepraėjo, bet jau koks geras mėnesis, kai pradėjau jausti žemę po savo kojomis ax.gif Atsirado nenumaldomas noras dirbti ir gyventi, tvarkytis. Tiesiog pagaliau įvyko tas ilgai lauktasis persilaužimas. Nes prieš tai egzistavau ir tiek.
Nežinau kaip kitas, bet mane vyro išėjimas labai paveikė, ir gal ne į pačią geriausią pusę blush2.gif Esu pasidariusi dirgli, irzli, greitai susinervinu, pykstu, neturiu kantrybės su mažąja blush2.gif Pradėjau bijoti mirties, o jau apie kito žmogaus atsiradimą mano gyvenime, tai ir pagalvoti nenoriu. Netekties baimė tokia stipri, kad net nedrįsčiau įsileisti į savo gyvenimą kitą žmogų. Žodžiu... Kaip aš juodai juokauju - liekamoji deformacija.
Atsakyti
Skaitau ir ašaros kaupesi, kiekvieną parašytą iš skausmo žodelį jaučiu................... neištverčiau jai man taip atsitiktų...................... Laikykitės, jūsų mylimi vyrai, kaip čia viena rašė - yra jūsų angeliukai, kurie saugo jus čia žemėje............... STIPRYBĖS JUMS
Atsakyti
QUOTE(Erbe @ 2008 09 02, 13:56)
Tikrai šaunuolė, kad radai stiprybės dėliotis iš naujo savo gyvenimą ir kad sutikai kitą žmogų 4u.gif O ką mano aplinkiniai, apie kito Tave ir Tavo dukrytę palaikančio žmogaus atsiradimą, visai nesvarbu, svarbiausia, ką Tu pati galvoji ir kaip jautiesi. Be to, nemanau, kad Tavo vyras būtų norėjęs, kad Tu ištisai gyventum gedulu g.gif

Aš pati vyro netekau, kai mažąjai buvo 4 mėn verysad.gif Liūdesys dar nepraėjo, bet jau koks geras mėnesis, kai pradėjau jausti žemę po savo kojomis ax.gif Atsirado nenumaldomas noras dirbti ir gyventi, tvarkytis. Tiesiog pagaliau įvyko tas ilgai lauktasis persilaužimas. Nes prieš tai egzistavau ir tiek.
Nežinau kaip kitas, bet mane vyro išėjimas labai paveikė, ir gal ne į pačią geriausią pusę blush2.gif Esu pasidariusi dirgli, irzli, greitai susinervinu, pykstu, neturiu kantrybės su mažąja blush2.gif Pradėjau bijoti mirties, o jau apie kito žmogaus atsiradimą mano gyvenime, tai ir pagalvoti nenoriu. Netekties baimė tokia stipri, kad net nedrįsčiau įsileisti į savo gyvenimą kitą  žmogų. Žodžiu... Kaip aš juodai juokauju - liekamoji deformacija.


Eh manau, kad kaip dievulis duos, bet linkiu, kad tavajame gyvenime kt zmogus. Butu tau lengviau ir pasaulis grazesnis pasidarytu (ir kojytes vakarais susildytu). 4u.gif
Atsakyti
Sveikos,
As irgi patyriau ka reiskia netekti artimo zmogaus.
Istekejau 20 metu, o 24 jau buvau nasle. Po vestuviu praejus pusei metu suzinojau kad mano vyrui kraujo vezys...... Tai likusi laika tiesiog egzistavau kartu su juo....... Nes kiekviena diena galvodavau kaip reikes gyventi..... Nezinau kas geriau ar staiga netekti, ar su kiekveina diena zinoti, kad si diena gali buti paskutine.......
Atsakyti
laikykites visos 4u.gif moterys stiprios- viska pernesa.
Atsakyti
Siaubas, užuojauta visoms. Neįsivaizduoju, kaip gyvenčiau jei netekčiau savo MB, turbūt pati mirčiau. Syki sapnavau, kad jis mirė, tai dar ilgai negalėjau nustoti verkti, tokį įspūdį tas sapnas paliko. cry.gif Jei tik kur toliau važiuojam, visada ir aš su juo, ir dažnai dėl to, kad jei kokia avarija ar kas - žūčiau kartu su juo. verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(motera @ 2007 09 28, 17:56)
Sveikos,
noriu ir as pasidalinti savo skausmu.Pries puse metu palaidojau mylima savo vyra, kuri nuzude. Likau viena,tik su atsiminimais...Bandau kurti nauja gyvenima ir...niekaip nesigauna.ATrodo nei vienas vyras daugiau manes nebesupras,nebemyles. Laikas sako gydo zaizdas istikruju tai jas tik pagilina...
Kas vakara prisimenu ta baisia akimirka,kaip viska suzinojau,kaip is ranku krito puodukas kavos,telefonas ir viskas aplinkui,kaip is vakaro kalbejom apie tai kaip kas noretu buti palaidotas...Tuos norus ir ivykdziau..
Pasidalinkite patirtimi po kiek laiko jums pavyko atsitiesti,ar turit nauja zmogu,ar iskarto ji suradot?Kaip jis reagavo i tai ,kad jus nasle?

Atsakyti
A6 tai pat netekau savo mylimo nuo baisios staigios mirties . Buvo baisi kova ,bet po ligos nustatymo praėjo tik trys mėnesiai ir aš likau su trimis mažais vaikais ir skausmu širdyje be darbo be nieko . Tačiau tuo metu niekas nebuvo svarbu tik tai kad mylimo žmogaus jau nėra šale ir niekada jau nebebus . Šiandien jau praėjo 3,5 metai po jo mirties bet dar nematau nei noro nei minties kad kažkas kitas galėtų užimti vietą mano širdyje ir gyvenime . Linkiu tau greičiau atsitiesti tik leisk sau būti silpnai ir nesisteng užgniaužti skausmo ar per greitai įsileisti kažką į savo gyvenimą , nes po to gali būti labai skaudu , kai suvoksi ,kad tai visai ne tas žmogus kurio tau reikia , o tik pakaitalas buvusio mylimo žmogaus
Atsakyti
Vakar palaidojome sesers vyra,buvo labai skaudu,musu seimos labai artimos buvo.Liko 4m.sunelis,jis dar nezino,kad tetis nebegris (jis vazinejo su furom) ir as net neisivaizduoju kaip reikes ja palaikyti ir paguosti,as labai bijau ,kad ji nepaluztu.........
Atsakyti
sveiki, esu visa tai patyrusi ir as...likau 3.5 metu dukrele 26 metu, kai vyras mire...ilgai gyvenau viena su dukryte, bet likimas atsiunte zmogu su kuriuo galvojau kad busiu laiminga...BET tai tetruko 3 metus, jis isejo pas kita, palikdamas jau ir 1metuku sunu...
gal atsirastu panasaus likimo moteru su kuriomis pasidalinciau patirtimi..
Atsakyti