QUOTE(trr @ 2010 04 24, 19:56)
jo, iš paveiksliuko iškarto supratau, taip gaunas tuščioji nugarėlė, bet nežinojau, kad ji ir krūvius paskirsto. neesu jo darius. super, labai įdomu. o jau knyga kokia graži
va mane šarnyro vieta dar domina, iš vidaus, bet čia jau reikia su jais gyvai pasiaiškinti. žinau kaip daryti, bet nesuprantu kaip storius suderinti, sunkiai užsiverčia paskui ji man
, na gal dar pasipraktikavus pagausiu kas ir kaip.
o dar ar gerai supratau, audinys dėtas įstrižai? čia taip gavos, ar jie taip sakė, ar nesvarbu. niekad taip nebandžiau, spėju audinys tada nelabai klauso.
ai, dar paklausiu, jei pavyks suformuluoti. kaip suprantu laisvasis priešlapis priklijuotas prie pirmo puslapio, tai klijai tepti per visą plotą ar tik kraštelyje prie nugarėlės?
ai, ir kaip kaptalus darėt? dėjot gatavus ar siuvot patys?





o dar ar gerai supratau, audinys dėtas įstrižai? čia taip gavos, ar jie taip sakė, ar nesvarbu. niekad taip nebandžiau, spėju audinys tada nelabai klauso.

ai, dar paklausiu, jei pavyks suformuluoti. kaip suprantu laisvasis priešlapis priklijuotas prie pirmo puslapio, tai klijai tepti per visą plotą ar tik kraštelyje prie nugarėlės?
ai, ir kaip kaptalus darėt? dėjot gatavus ar siuvot patys?

Dėkui


Šarnyro...?


Dėl audinio. Išties sprendimas yra labai paprastas: dėstytojai užklijuoja patikusį audinį ant popieriaus (toks rudas, primena kepimo popierių; nebeatsimenu pavadinimo



Tas atskiras priešlapis buvo pats išteptas klijais ir pirmasis puslapis buvo išteptas klijais, kartu su medžiagytės dalimi, kad ji prisigertų klijų.
Kaptalus deja dar ne savus dėjome. Meistrai sakė, jei bus noro, pamokys ir juos darytis
