buvau nuotraukas imetus ankstesniuose postuose. pirma karta buvo baltesne, paskui ruzavesne
Liucerna, tos margalapės gal ir lepesnės, bet kol žiedų nėra taigi galima džiaugtis jų lapais. Tai taip išeina, kad jom galima džiaugtis pastoviai - ar žydi, ar ne 
Dar man labai patinka su fantazy, bet kad jos taip mutuoja
Dar man labai patinka su fantazy, bet kad jos taip mutuoja
Kad jau čia prasidėjo visokių istorijų pasakojimai, papasakosiu dar vieną. Apie GĖLININKĘ.
Vasarą viešėjom mažam miestely pas vyro tėvus. Tėvai dar neseniai ten gyvena, tai nelabai kaimynus pažįstam. Einam kartą gatve, pasiveja tokia moterėlė. Ir sako:
- Pasakykit mamai, kad užeitų mėtų, tiek daug priaugo.
Ėjom ta pačia kryptim, tai ji ėmė nenustodama kalbėti:
- Mes čia šitam miestely labai draugiški, viskuo dalinamės. Štai mėtas visiems kaimynams dalinu. Jurginų nuostabių senovinių turiu, tai net iš gretimo miestelio žmonės prašė. Piliarožės išaugo labai gražios, pilnavidurės - irgi ne vienai kaimynei pažadėjau sėklų... Ir iš vis, ne tą profesiją pasirinkau, reikėjo tapti gėlininke. Bet buvo tokie sunkūs laikai, tremtis ir t.t.
Taip jinai kalbėjo ilgai, o mes jos nepažįstam tik suprantam, kad kažkuri iš kaimynių. Aš jau įsivaizduoju jos nuostabiai sutvarkytą kiemą skendintį gėlėmis...
O paskui paaiškėjo, kas ji tokia ir aš pamačiau jos kiemą.
Senas apleistas namelis, apžėlęs žolėmis, nesutvarkytas kiemas, vidury žolėtų bulvių styro kelios piliarožės, gal jos ir tikrai pilnavidurės. Viename kampe tikrai yra lysvė mėtų. Kažkur už jų lyg ir matyti per žoles keletas nuostabiųjų jurginų...
Dabar, kai namuose atsiranda naujos gėlės, kai aš jomis rūpinuosi, vyresnieji vaikai sako;
- Mūsų mamytė gėlininkė.
Ir visi pradedam juoktis, staiga prisiminę tą istoriją.
Atsiprašau, kad tokia ilga istorija išėjo, gal ir ne visai į temą
Vasarą viešėjom mažam miestely pas vyro tėvus. Tėvai dar neseniai ten gyvena, tai nelabai kaimynus pažįstam. Einam kartą gatve, pasiveja tokia moterėlė. Ir sako:
- Pasakykit mamai, kad užeitų mėtų, tiek daug priaugo.
Ėjom ta pačia kryptim, tai ji ėmė nenustodama kalbėti:
- Mes čia šitam miestely labai draugiški, viskuo dalinamės. Štai mėtas visiems kaimynams dalinu. Jurginų nuostabių senovinių turiu, tai net iš gretimo miestelio žmonės prašė. Piliarožės išaugo labai gražios, pilnavidurės - irgi ne vienai kaimynei pažadėjau sėklų... Ir iš vis, ne tą profesiją pasirinkau, reikėjo tapti gėlininke. Bet buvo tokie sunkūs laikai, tremtis ir t.t.
Taip jinai kalbėjo ilgai, o mes jos nepažįstam tik suprantam, kad kažkuri iš kaimynių. Aš jau įsivaizduoju jos nuostabiai sutvarkytą kiemą skendintį gėlėmis...
O paskui paaiškėjo, kas ji tokia ir aš pamačiau jos kiemą.
Senas apleistas namelis, apžėlęs žolėmis, nesutvarkytas kiemas, vidury žolėtų bulvių styro kelios piliarožės, gal jos ir tikrai pilnavidurės. Viename kampe tikrai yra lysvė mėtų. Kažkur už jų lyg ir matyti per žoles keletas nuostabiųjų jurginų...Dabar, kai namuose atsiranda naujos gėlės, kai aš jomis rūpinuosi, vyresnieji vaikai sako;
- Mūsų mamytė gėlininkė.
Ir visi pradedam juoktis, staiga prisiminę tą istoriją.
Atsiprašau, kad tokia ilga istorija išėjo, gal ir ne visai į temą
QUOTE(Mildzius @ 2007 10 31, 16:10)
man ji dave viena vaikiuka, tai va kaip zydi
(vieno cento dydzio ziedeliai)
QUOTE(Aina @ 2007 10 31, 20:35)
man ji dave viena vaikiuka, tai va kaip zydi
(vieno cento dydzio ziedeliai)
(vieno cento dydzio ziedeliai)
pas tave viskas nuostabiai zydi, net pavydu daros
kas apie gėles tai viskas i tema
Kerpena, nuostabi istorija! 
Svarbiausia, labai tipiška, tokių žmonių pati pažįstu. Jūs turbūt rašote? (Čia ne į temą, bet vis tiek į temą)
O man bičiulis parvežė labai gražią sanpaulytę iš Italijos turgaus. Ir pasakė, kad pats sau vaikiuką nuo jos "nusiėmė". Aš žiūrėjau ir svarsčiau: kaip jis kokį pažastinuką nusipjovė, iš vazonėlio neišimdamas?
Viena sanpaulijų Fėja, tą gėlytę pamačiusi, diagnozavo: žmogus tiesiog sau nusipjovė viršūnę Bet visa kita vis tiek žydi. Demonstruoju:
Papildyta:
Almute, noriu margalapių...
Svarbiausia, labai tipiška, tokių žmonių pati pažįstu. Jūs turbūt rašote? (Čia ne į temą, bet vis tiek į temą)O man bičiulis parvežė labai gražią sanpaulytę iš Italijos turgaus. Ir pasakė, kad pats sau vaikiuką nuo jos "nusiėmė". Aš žiūrėjau ir svarsčiau: kaip jis kokį pažastinuką nusipjovė, iš vazonėlio neišimdamas?
Viena sanpaulijų Fėja, tą gėlytę pamačiusi, diagnozavo: žmogus tiesiog sau nusipjovė viršūnę
Bet visa kita vis tiek žydi. Demonstruoju:Papildyta:
Almute, noriu margalapių...
O gal nori gauti miniatiūrų? sako, Kaune Hypermaksimoje yra, galima tau padovanoti, ir bus "po stabdžių"... Bet tikriausiai ir taip turi... 
Bet tikriausiai ir taip turi...
QUOTE(Liucerna @ 2007 10 31, 23:56)
Kerpena, nuostabi istorija! Svarbiausia, labai tipiška, tokių žmonių pati pažįstu. Jūs turbūt rašote? (Čia ne į temą, bet vis tiek į temą)
O man bičiulis parvežė labai gražią sanpaulytę iš Italijos turgaus. Ir pasakė, kad pats sau vaikiuką nuo jos "nusiėmė". Aš žiūrėjau ir svarsčiau: kaip jis kokį pažastinuką nusipjovė, iš vazonėlio neišimdamas?
Viena sanpaulijų Fėja, tą gėlytę pamačiusi, diagnozavo: žmogus tiesiog sau nusipjovė viršūnę Bet visa kita vis tiek žydi. Demonstruoju:
Papildyta:
Almute, noriu margalapių...
Svarbiausia, labai tipiška, tokių žmonių pati pažįstu. Jūs turbūt rašote? (Čia ne į temą, bet vis tiek į temą)O man bičiulis parvežė labai gražią sanpaulytę iš Italijos turgaus. Ir pasakė, kad pats sau vaikiuką nuo jos "nusiėmė". Aš žiūrėjau ir svarsčiau: kaip jis kokį pažastinuką nusipjovė, iš vazonėlio neišimdamas?
Viena sanpaulijų Fėja, tą gėlytę pamačiusi, diagnozavo: žmogus tiesiog sau nusipjovė viršūnę
Bet visa kita vis tiek žydi. Demonstruoju:Papildyta:
Almute, noriu margalapių...
Pas mane lygiai tokia. Žydi labai ilgai apsipylusi žiedais, bet dabar jau po truputį vysta žiedeliai. Gavau ją dovanų vos vos žydinčią. O kaip toliau? Ar ją reikia persodinti žiemai? Ar taip ir palikti?
QUOTE(Liucerna @ 2007 11 01, 02:08)
O gal nori gauti miniatiūrų? sako, Kaune Hypermaksimoje yra, galima tau padovanoti, ir bus "po stabdžių"... Bet tikriausiai ir taip turi...
Bet tikriausiai ir taip turi... Ne ne , per žiemą stengsiuosi rimtai sustoti ir susilaikyti nuo dovanų, juk reikia labai rūpintis ir stengtis išlaikyti ir išpopinti iki pavasario, ką jau turiu, na nebent kokią labai, labai jau margalapę, va jai tai atrasčiau vietos, ir ne vienai...
Šiandien su dukra diskutavome tą tema, kodėl sanpaulijos nekvepia
, ir nutarėm jog tai jos vienintelis minusas, 
Mano nepriekaištinga margalapė Witch Doctor ir išaugo gražiai, taisyklingai lapukus "susidėliojo", ir žydėjimas kaip priklaso pirmametei, žiedukų neperdaug , bet spalvytė "nepaklydo"
