Profilaktiskai nutariau pereiti per specialistus, ir paskutine liko akiu gyd. nes reikejo laukti 1 men. eiles.
Taigi, atejom, vaiku gal 6 pries mus, na pacios suprantat kad su 1,5 metuku vaiku yra ka veikti, bet saziningai ir linksmai sulaukem kol mus pakvies. Ir tai buvo pati linksmiausia musu istorijos dalis. Labai pasiseke kad per ta valanda laukimo ir tetis prie musu prisijunge.
Ieinam i kabineta, sako seskit cia, po keliu minuciu net nepaklausus gyd. kas, kur ir del ko, sako dabar seskit cia. Aisku dukrytei viskas idomu ir nauja, o ji "netruksmaukit, nerekaukit, nebegiokit-vyksta darbas"

Priejo prie musu, sako dukrytei ziurek cia, ji ziuri, o dabar cia, ji uzsimane ta blizganti daikta paliesti, tai gyd. "suspaudziam vaiko kojas sau tarp koju, vaiko rankas stipriai suimate ir vaiko galva su kita ranka suemus laikote"




Na betkokiu atveju dukryte jau nebesidave graziai patikrinti akis, tai pripuole sesele ir per jega vaikui atmerke akis-patikrino!!!!!! Vyras uz vaiko ir pro duris, nes jau butu pasakes zodziu pora. O as likau laukti, kairiene man "palaukit uz duru, isnesim atsakyma", tai sakau "o paaiskinti nieko nereikia?! Ir is vis....
Spreskit pacios apie kairienes zmoniskuma, sugebejima dirbti su vaikais ir apie jos prifesionaluma (nemanau kad per 1min. galima is kart gasdinti operacijom). PAti lankausi daznai pas okulistus, ir jau su suaugusiais dar ne vienas gyd. taip nesielge. Isejus is Kliniku dukryte dar niekaip negalejo atsigauti ir vis dusavo kol masinoje uzmigo, bet ir tai vis sujudedavo kaip kosmara koki prisiminus.
O apie LOR gyd. Gradauskiene, tai tik gerai galiu atsiliepti, lankemes pas ja, ir tikrai viska ramiai isaiskino, patare, su rupesciu ir supratingai su vaiku bendravo.