Tokia situacija pazistama, gal mes moterys taip pasineriam i rutina, kad pamirstam kad vyra reik visad kazkuom sudomint, o namu darbo niekada nevertins juk jis ne toks akivaizdus, o va uzdirbti pinigai kaskita
Baisiai tu ji sudominsi, kai jau 10 metu kartu pragyventa.
O susireiksminimo gaideles as irgi esu pastebejusi, ypac kai issikvepines ir issipudraves visus galus issiruoshia i eilini firmos vakareli "be antruju pusiu"
Tuo tarpu as tebesimalu po puodu/dulkiu/skalbiniu pakulas. kurios baigia mane isvaryti is proto. Tiesa, keletui savaiciu buvau radusi darba - tikrai poziuris i mane pasikeite, arba greiciausiai as pati pasikeiciau.
O susireiksminimo gaideles as irgi esu pastebejusi, ypac kai issikvepines ir issipudraves visus galus issiruoshia i eilini firmos vakareli "be antruju pusiu"
Tuo tarpu as tebesimalu po puodu/dulkiu/skalbiniu pakulas. kurios baigia mane isvaryti is proto. Tiesa, keletui savaiciu buvau radusi darba - tikrai poziuris i mane pasikeite, arba greiciausiai as pati pasikeiciau.
Na pykit, nepykit, bet rutina moteris gadina(čia aišku mano nuomonė). Su ta namų ruoša dažnai nusikalam, gal tampam ne tokios įdomios. O kai dirbi ar mokaisi tampi kitokia, kad ir pavargusi. Aš dažnai su draugėm kalbam kodėl po ilgo laiko tarpo šeimoms kažkas atsitinka, gal kad ta ugnelė dingsta, o gal kad per gerai vienas kitą pažint pradedam ir išlenda tos savybės kurios buvo slepiamos, o antrai pusei jos nepatinka, o gal atsibosta taikytis...Na kiek bebūtų knygų apie santykius, vis vien daug šeimų griūva. Juk maloniausia santykiuose ta pradinė aistra, virpuliukas
Na sunku man aišku spręsti aš mažiau laiko ištekėjusi , nors jau vos sugyvenam, ir vis dažniau galvoju kodėl?
aš gyvenu su savuoju dešimtus metus, virpuliai, aišku, nebe tie
, bet vis tiek labai gerai. Yra kiti dalykai, tarp jų ir prisiminimai apie pažinties, bendravimo pradžią. Šiaip tai žmogus keičiasi, jei su juo gyveni ar planuoji gyventi metus-kitus , tai natūralu tikėtis, kad jis bus per tą laikotarpį toks pat. Jei ruošiesi dešimtmečiams, reikia apsiprast su mintim, kad keisies tiek tu, tiek jis. Gali būti, kad ne visi pokyčiai patiks. Man , pavyzdžiui, ne labai prie širdies padidėjęs irzlumas, nuovargis, sumažėję kantrybės atsargos. Tačiau suprantu, kad tai yra ta kaina, kurią sumoku už materialinę gerovę. Iki tam tikros ribos esu pasirengus tai toleruot. O savo "įdomumą " vyrui didinu ne specialiai ko nors imdamasi, o tiesiog darydama tai, kas man įdomu. Ir nemanau, kad sėdėdama namie, nieko nesukuriu- du metus septynis mėnesius žindytas vaikas, pietūs-vakarienės, spintos-skalbyklos-valyklos yra daug. Ir tai kainuoja. Jei vyras to nesupranta, reikia aiškint.
dar- pats didžiausias emancipacijos minusas yra tai, kad pačios moterys tiki ir viešai tvirtina, esą tik samdomas darbas ar nuosavas verslas yra DARBAS. O namai-vaikai tai šiaip, tiesiog kaip ranka ar koja, ar sugebėjimas kvėpuoti. Atseit sėdim namie, nieko neveikiam... 18-19a. namų ūkio priežiūra buvo darbas, o dabar jau tik šiaip, tarp kitko, penkių minučių reikalas. Ir už dyką. Vat eisiu į politiką su lozungu-NAMŲ ŠEIMININKĖMS-SĄŽININGĄ ATLYGĮ !
na aš nenorėjau pasakyti, kad namų darbas tai niekis, aš pati vyrui kalu, kad tai daug ką reiškia, tiesiog gal kai sukies ne tik namie kitokia būni, be to juk norisi kad darbas būtų vertinamas ne tik tada, kai tai paaiškini. Šaunu kad tavęs namų rutina nevaikia, o aš tai pati jaučiu kad bambekle tapau, na, bet gal pati kalta
Namu darbas, ypac jei uztrunka ganetinai ilgai, tikrai zlugdo (sakau is savo patirties). Is tikruju as pati sau buvau idomesne, kai mokiausi universitete, veliau dirbau - jau vien del to, kad daugiau bendravau. Ka jau kalbeti apie platesnius interesus: ir i koncertus nueidavom, i teatra... O dabar interesu ratas susiaurejo iki "idejos pietums", "balciau nebuna" ir tualeto gaivikliu.
Del to 19 amziaus: tuomet namu ruosa buvo tikrai juodas ir sunkus darbas, dabar gi didziaja jo dali atlieka skalbykles, siurbliai, maisto pusfabrikaciai, galu gale ir vanduo pats atiteka, nebereikia su kibiru tempti.
O apskritai, gerai ten, kur mums pacioms gerai, o kai pacioms gerai, tai ir kitiems gerai.
Del to 19 amziaus: tuomet namu ruosa buvo tikrai juodas ir sunkus darbas, dabar gi didziaja jo dali atlieka skalbykles, siurbliai, maisto pusfabrikaciai, galu gale ir vanduo pats atiteka, nebereikia su kibiru tempti.
O apskritai, gerai ten, kur mums pacioms gerai, o kai pacioms gerai, tai ir kitiems gerai.
Taip svarbiausia kad mums būtų gera
Kalk nekalus, bet maniskiui namu ruosa tai bobu reikalas, beje nemokamas ir nesuteikiantis jokios pagarbos ar atlygio. Blin uz toki poziuri ji norisi susaudyti. Nors as ne tik namie sukuos bet dar ir dirbu taip vadinama normalu darba nuo 8.00- iki 17.00 ot taip va. Vaiko auginimas- darbas? Tik ne mano vyrui. O gaila, nors pats sunkaiia pusvalandi vienas su vaiku isbutu
Bandai graziuoju aiskinti- nepavyksta, supyksti ir isreki i akis- dar labaiu pasisiausia. Nu susaudyt telieka, ale uz tai sodina
Nu tau, Drambliuk, nelabai ką čia bepatarsi...
QUOTE(*Drambliukas* @ 2005 03 03, 12:36)
Kalk nekalus, bet maniskiui namu ruosa tai bobu reikalas, beje nemokamas ir nesuteikiantis jokios pagarbos ar atlygio. Blin uz toki poziuri ji norisi susaudyti. Nors as ne tik namie sukuos bet dar ir dirbu taip vadinama normalu darba nuo 8.00- iki 17.00 ot taip va. Vaiko auginimas- darbas? Tik ne mano vyrui. O gaila, nors pats sunkaiia pusvalandi vienas su vaiku isbutu
Bandai graziuoju aiskinti- nepavyksta, supyksti ir isreki i akis- dar labaiu pasisiausia. Nu susaudyt telieka, ale uz tai sodina 
Užjaučiu, aš su vyru dar susikalbu, bet mano tėvas
QUOTE(inga22 @ 2005 03 03, 15:18)
Užjaučiu, aš su vyru dar susikalbu, bet mano tėvas
, tam tai tik jo darbas svarbus, būna išplauni grindis, o jis jau šliopt su batais, ką nors pasakai, tai sako ne ką veiki išplausi, ir t.t. Nekraipčiau dėmesio, bet kartu gyvenam, taip jau nemalonu kad kuities o jam atrodo , kad aš kurorte, kad pas mane vaikas, tai kas čia tokio, sako, ką tas vaikas pampersą pakeitei pamaitinai ir ko dar reik. Jo tokia nuomonė. Dar sakau gerai kad su vyru galoima sakyt pasisekė 
Matyt kaip šeimoje matė augdamas, taip ir elgiasi .... ir ne ką čia bepakeisi







