QUOTE(powerpuff @ 2007 10 20, 12:55)
Nežinau kaip ten vakar jam su tuo pergėrimu buvo

Bet šiaip jis nemėgėjas visokių tokių saldybių-graudybių siuntinėjimui.
Gyvenom bendravom labai linksmai- jis net apie gyvenimą kartu buvo pradėjęs svaigti, bet aš GV stilium pasakiau, jog nėr čia ko. Vėl toliau linksminomės. Apie jokias amžinas meiles nešnekėjom labai. Tada mano krizė su darbu. Iškeikiau jį, paskui labai gailėjausi, atsiprašiau. Jis vaidino šikantį katiną. Atsileido ėmė skambinti. Tada aš ėmiau vaidinti tą patį veiksmą atliekantį katiną. Tada tyla- jis dingo. Užvakar atsirado- su mintim, jog negali manęs pamiršt nors jo mamai aš ir nepatinku

Šiandien ryte gaunu šitą laiškutį. Nieko neatrašiau. Prieš 15 min. gavau sms su kvietimu kavos.
Eina jis peklon nuo mano galvos.

:
QUOTE(abzoryte @ 2007 10 20, 13:16)
O laiškų pas mane milijonas... Tik niekada į tą pašto dėžutę nesijungiu... Bet trinti jų niekada netrinsiu.. Skaityti irgi neinu.. Tegu guli jie ten... Kažkada anūkams parodysiu kokia meilė buvo
Palik palik tuos laiškus. Įdėsim į supermylimiausių istorijos vadovėlį
-----------------------
Žinokit man krizė nuo SM.

Jėrgutėliau, kaip noriu į darbą. Jau 19 dienų kaip aš nedirbu- būnu tik vakarinio skyriaus nesimokanti studentė. Stogą rauna. Noriu darbo, pas tą gražųjį direktorių. Noriu neleisti laisvo laiko prie kompo. Noriu veiksmo. Galvojau, kad kaip gera nedirbti- gali sau miegoti, ilsėtis, tvarkytis reikalus. Bet jau gana išsimiegojau, reikalus susitvarkiau.
Viskas dingstu iš čia.