as tai pvz svetima vaika imu tik tada,kai jis jau gerai galvyte laiko,nes man nereali paranoja,kad ne taip paimsiu ir galva nulus...teko karta paimt poros dienu vaikeli,kad paduociau po cezario negalinciai atsikelti draugei...na,galvos nenulauziau,bet vos nenumiriau is baimes
Ir man panašiai būdavo,todėl galvojau kad ir savo 
bijosiu,bet baisoka buvo gal tik pirmomis akimirkomis,ypač keičiant sauskelnes.O į svetimus geriau žiūriu iš toliau-kažkaip baisiau nei savo...
bijosiu,bet baisoka buvo gal tik pirmomis akimirkomis,ypač keičiant sauskelnes.O į svetimus geriau žiūriu iš toliau-kažkaip baisiau nei savo...
Na gal truputį nejauku- jie tokie mažučiukai trapučiukai, bet įtikini save, kad kūdikiui svarbu prilaikyti galvutę, visa kita ne taip ir trapu, o paskui tik užlieja palaima laikant ant rankų švelnutį žmogutį 
kai pačiai buvo likęs mėnuo iki gimdymo 
, ėjau lankyti draugės leliuko(2 sav.). paėmus ant rankų baimės jokios nebuvo, tik šiaip labai keistas jausmas apėmė, net nemoku apsakyti....kažkaip nesitikėjo, kad ir aš tuoj turėsiu tokį mažytį...
, ėjau lankyti draugės leliuko(2 sav.). paėmus ant rankų baimės jokios nebuvo, tik šiaip labai keistas jausmas apėmė, net nemoku apsakyti....kažkaip nesitikėjo, kad ir aš tuoj turėsiu tokį mažytį...
QUOTE(Jurgana @ 2005 02 28, 00:37)
Kadangi turiu brolį ir sesę dvynius ir gimė jie, kai man buvo 13 metų, tai ėmiau ant rankų juos jau kokių 
poros savaičių. Reikėjo padėti mamai, tad šiek tiek pasitreniravau ir nebebijojau 
poros savaičių. Reikėjo padėti mamai, tad šiek tiek pasitreniravau ir nebebijojau Pas mane tas pats. Turiu broli, kuris gime, kai man buvo 13 metu. Taip kad kudiki esu ciupinejusi, nesiojusi, priziurejusi, skalbusi vystiklus, maitinusi is buteliuko ir pan.
Kai jau gimdziau savaja ir ligoninej sesele paklause, gal padeti vaikeli aprengti vaziuojant namo, man pasirode labai keista... Gi taip paprasta ji aprengti...
O paskui pagalvojau, kad merginoms, kurios is tikruju kudikeli paima ant ranku tik tada, kai pagimdo savo, tai tikrai geriau, kad seseles padetu, parodytu pamokyti
Kai gulėjau pogimdyvinėj palatoj, tai į ją atvežė dar vieną mamą su naujagime. Po kelių valandų ji pamatė, kaip aš savo lelių nešioju ant rankų ir sako: gal gali paimti mano vaikiuką ir paguldyti pas mane į lovą, nes aš bijau jį imti. Biški nesupratau ko jinai nori. Paskui sakė, kad gyvenime nelaikė mažo kūdikio rankose, tai labai bijojo, kad nesulūžtų.
Bet žinot, man svetimą kūdikį baisu imti. Su savo tai kažkaip lengvai viskas gaunasi, o su svetimu
O pati pirmą kartą paėmiau kūdikį į rankas kai man buvo 19 metų
. Pagal skelbimą norėjau vasarai įsidarbinti aukle, ateinu, o ten 3 mėn kūdikis 
. Nu pirmas kėlimas iš lovytės buvo baisokas: toks gležnutis, galva tabaluoja..., nors labai greitai pripratau, dabar su savo daug lengviau.
Bet žinot, man svetimą kūdikį baisu imti. Su savo tai kažkaip lengvai viskas gaunasi, o su svetimu
O pati pirmą kartą paėmiau kūdikį į rankas kai man buvo 19 metų
. Pagal skelbimą norėjau vasarai įsidarbinti aukle, ateinu, o ten 3 mėn kūdikis . Nu pirmas kėlimas iš lovytės buvo baisokas: toks gležnutis, galva tabaluoja..., nors labai greitai pripratau, dabar su savo daug lengviau.
Man tai kazkaip visai nebaisu imti mazu svetimu vaiku ant ranku, gal del to kad puseserei vaikus auginti padejau, kai buvau 16 puskei vaikuciui buvo puse dieneles drasiai emiau ant ranku, o savo tai kazkaip truputeli rankos drebejo o paskui jau nieko
Aš apskritai niekada gyvenime nebuvau laikiusi kūdikio, na bent jau nepamenu 
Bet nieko, kai pagimdžiau, iškart padėjo man ant krūtinės ir jokios jokios baimės nebuvo, ir vėliau net nekilo mintis, kad bijočiau paimti Bet va kitus vaikiukus tai man nedrąsu imti ir dabar, ypač naujagimiai tokie mažučiai ir gležnučiai atrodo
Bet nieko, kai pagimdžiau, iškart padėjo man ant krūtinės ir jokios jokios baimės nebuvo, ir vėliau net nekilo mintis, kad bijočiau paimti Bet va kitus vaikiukus tai man nedrąsu imti ir dabar, ypač naujagimiai tokie mažučiai ir gležnučiai atrodo
Visai nebijojau saviškę paimti ant rankų.
Kažkaip atrodo savas tai tikrai nieko blogo nepadarysi. O svetimus leliukus imant, kažkaip sudreba pasamonėje, kad gal ką ne taip darau. Bet viskas su laiku.
Kažkaip atrodo savas tai tikrai nieko blogo nepadarysi. O svetimus leliukus imant, kažkaip sudreba pasamonėje, kad gal ką ne taip darau. Bet viskas su laiku.
Aš visai leliuka kelių savičių dar tik, pirmą kartą į rankas pamiau pieš pora metu, tai man buvo ~17 Nuvažiavom su broliais aplankyti pusesrės su lele, baisu buvo, kad galvos nenulauščiau 
O dar ir atpylė mažylė ant mano rankų atsiūrus tai iš vis stioko buvo, nes su tokiais reiškiniais susidūrus nebuvau
Nuvažiavom su broliais aplankyti pusesrės su lele, baisu buvo, kad galvos nenulauščiau O dar ir atpylė mažylė ant mano rankų atsiūrus tai iš vis stioko buvo, nes su tokiais reiškiniais susidūrus nebuvau
na as galvojau kad bijosiu paimt, bet kai tik gimusia man uzdejo ant krutines ir gera valanda paliko tai as jos nebenorejau paleisti...maniau kad tik as viena galiu sita mazute tvirtai ir saugiai laikyti rankose...juk mano dukryte
