Prisiminiau ir aš keletą nuotykių. Mėgstu kepti pyragus, išbandyti vis naujus receptus, tai ir kulinarinių katastrofų pasitaiko.
Gal porą kartų pyrgai gavosi tokie saldūs ir kieti, "kaip pintis", kaip kad mano mama sako

Bandydavau juos valgyt, bet vis tiek iškeliaudavo į šiuklių dėžę...
Kitą kartą kepu pagal naują receptą, ištraukiu viską, ko jam reikia, ant spinetlės, maišau, mikseriuoju, supilu į skardą ir - į orkaitę

Ir betvarkydama spintelę žiūriu - kodėl gi tie kiaušiniai ant jos voliojasi???

Pasirodo, nepamačiau jų ir pamiršau įdėt....
Na o naujausias nuotykis - kepiau pyraga su varškės kremu, kurian reikėjo įdėt želatinos. Matyt, per daug vandens įpyliau į tą želatiną, kad visos supilt į varškę nedrįsau...

Ryte ištraukiu iš šaldytuvo - keistai skystas tas kremas, bet tiek to - nešu į darbą

Ištraukiu pavaišint, smeigiu peilį, ir jis taip ir prasmenga tokioj košėj... Gėda

Ir kaip tyčia kolegė skambina ir sako - nepusryčiavau, baisiai alkana, gal ko turi? Sakau turiu šokolado, ateik jei nori. O ji pamato tą košelinį pyragą ir apibara, kad slepiu. Susinepatoginusi pridedu jai į lėkštutę... Bet po to gyrė, kad nors prekinės išvaizdos ir nebuvo, bet skonis tai liuks

Ir kitas kolega po kiek laiko net pakartot paprašė
Meilė - tai nenumaldomas troškimas būti nenumaldomai trokštamu...