O aš galiu mažai gero ,daugiau blogo pasakyt. Vedėja labai maloni moteris, vadovė muzikos - puiki. Bet tai nėra viskas.Man svarbu, kad vaikas eitų į darželį ne per prievartą ir bijodamas. Kad jam ten būtų saugu ir aš būčiau tikra, kad niekas jo neskriaudžia.Tikriausiai pasirodysiu nenormali monstrė, bet praėjom dvi grupes. Ir nieko gero. Daugiau taip nedaryčiau. Vesčiau tiesiai į kitą darželį, jei matyčiau didelių problemų.
Pirmojoje auklytė trinktelėjo keletui vaikų ( buvo keletas tokių kartų ) mano akivaizdoje. Tai vyko mano vaiko adaptacijos darželyje metu. Trinktelėjimą matėm ir aš, ir jis. Tylėjau. Po kelių dienų, palikus pirmą kart iki pietų miego, tyliai įėjau pro duris ir išgirdau auklėtojos balsą : Daugiau čia neateik, jei esi tks blogas, mums čia blogų vaikų nereikia

. Žvilgt į grupė, ogi maniškis stovi išsigandusiom akelėm ir nesutinka valgyt pietų. Todėl blogu patapo. Na, žinote. Jau tada kaip reikiant pabambėjau. Kita auklėtoja toje grupėje buvo tikrai nebloga, tai iškart nebėgom. Pradėjau jį vest pavasarį, vasarą nebėjom, o prasidėjus rudeniui užrašėm į kitą grupę. Ten vaikai buvo įvairaus amžiaus, tikėjausi , kad vaikui patiks labiau . Deja...Auklėtojom labiau rūpėjo ryte skaityt laikraščius, nei vaikus pasitikt. Nusivyliau..Bet kantrybė trūko, kai vaikas pasisakė, kad auklytė jam trenkė per veiduką. Už tai, kad jis norėjo iš puodo sriubytę pauostyt

Va tada jau nudrožiau pas auklėtoją ir viską išsakiau... Toji pažadėjo pakalbėt su auklytė, auklytė kitą dieną jau teisinosi, kad ten visai nestipriai buvo trenkta
Tada nuėjau į netoliese esantį darželį , įkurį buvom užsirašę seniai, bet nespėjom su rudenine grupe, o po to vietų nebebuvo. Pakalbėjau su vedėja. Ir priėmė. Žmonės, aš jau buvau pamanius, kad esu nesveika mama ir noriu neįmanomų dalykų

. Bet patikėkit, dabartiniame darželyje aš neturiu nei vieno priekaišto . Niekam. Radom darželį, kuriame aš ramia širdim palieku savo vaiką, ir į kurį jis niekada nėjo su ašarom.