ilysdavau i lova pati pirma,isjungdavau sviesa ir apsimesdavau,kad miegu...kai likdavo be 
tai susiprato-nebesedi vakarais, o su seimyna tv ziuri ar arbatele geria 
maniskis sededavo istisus vakarus prie kompo, bet tam pati padariau gala ilysdavau i lova pati pirma,isjungdavau sviesa ir apsimesdavau,kad miegu...kai likdavo be tai susiprato-nebesedi vakarais, o su seimyna tv ziuri ar arbatele geria
ilysdavau i lova pati pirma,isjungdavau sviesa ir apsimesdavau,kad miegu...kai likdavo be tai susiprato-nebesedi vakarais, o su seimyna tv ziuri ar arbatele geria
Mano vyrui ta pati problema, na, gal jam atrodo, kad cia ne jo problema, o mano, kad jam kompiuteris netrukdo ir yra naudingas bla bla bla bla... Neseniai cia toki zaidimuka "vare", pagaliau perejo visa, tai dabar nors nesedi iki ryto prie kompo, taip tik po interneta panarso, ir as dazniau galiu prisesti prie kompo. Nors jis man ir uzleisdavi kompiuteri, ne problema, prasom, bet problema tame, kad neatsipleses nuo monitoriaus galetu issedeti iki 4 ryto. Gerai, kad si banga dabar kiek atslugo, kazkaip as dazniau prisedu, nei manasis.
is pradziu buvo sunku, bet siaip taip issikovojau demesio sau 
Cia jau buvo panasiu temu: "Vyras ir kompiuteris" ir t.t. Ir vis del to noreciau patarimu, kaip atitraukti vyra nuo chatu. Tai jau tampa manija. Kadangi jis "chatina" per WAP, tai pastoviai visur gali vaikscioti su mobiliaku ir neatitraukdamas akiu bendrauti. Siaip ten nera asmeninis susirasinejimas, blevyzgos ir tiek. Bet per daug pasinese. Neatsitraukia, nei kai ateina sveciai, nei kai mes iseinam pas kitus. Aisku, nereikia nei sakyti, kad per tai nukencia musu santykiai, gyvas bendravimas. Kaip butu galima ji grazinti i realu gyvenima? Pokalbiai ar pykciai nepadeda. Siaip tai daug kas pripazista, kad "chatinimas" yra liga, bet mazai kas pasako, kaip nuo jos isgyti.
oh, uzjauciu...mano draugas daro panasiai, tik be chatu prisideda dar komp. zaidimai, telikas, na praktiskai viskas, kas susije su idiotiskais prietaisais. nepatarinesiu, o tik pasakysiu, ka pati daryciau: ismesciau lauk (paslepciau) ir bandyciau parodyti jam, kad tai mane labai labai zeidzia, ir kad as tokia apleista, nemylima, vargse...dar ka darau-tai tipo cituoju ka nors, mazdaug: "sakoma, kad vyrai, kurie chatina, turi problemu (potencijos, piniginiu, bendravimo), kad tai durnu, minkstu, debilisku smegenu pozymis ir t.t" (nors ir pati ta "citata" isgalvojau...).
bet kuriuo atveju reikia grieztai. as asmeniskai pasiusciau, tuctuojau pasakyciau, kad toliau taip nebus.
beje, tai tik mano nuomone. esu isitikinus, kad yra daug protingesniu budu.
sekmes atpratinant...
bet kuriuo atveju reikia grieztai. as asmeniskai pasiusciau, tuctuojau pasakyciau, kad toliau taip nebus.
beje, tai tik mano nuomone. esu isitikinus, kad yra daug protingesniu budu.
sekmes atpratinant...
Aciu uz nuomone. Bandziau viska, ka parasei. Ir garsiai skaiciau straipsnius laikrastyje, kad tai gali tapti priklausomybe, ir grieztai, ir svelniai, ir tipo "vargsele", kaip tu sakai, vaizdavau. Nepadeda. O paslepti tai negaliu-jis per mobilu "chatina". Net nezinau, gal vyrus labiau traukia, kas nerealu, isivaizduojama, negu, kas gyva ir apciuopiama. Asmeniskai man nesuprantama, kaip virtualus bendravimas gali atstoti ir net buti malonesnis uz gyva bendravima. O ar yra cia tokiu, kuriu vyrai buvo pasinese, bet dabar visai nebesidomi chatais? Ar tai neisgydoma-taip sakant, iklimpo visam gyvenimui?
Manau, kad jei ta liga susirgai, tai turi pats ja ir persirgti. O tas manau tikrai atsitiks. Kalbu ish savo asmenines patirties. Priesh kokius penkerius metus ir ash ja buvau susirgus. Interneta turejau tada tik darbe, tai grizhdavau namo panakchiais (tada sheimos dar neturejau). Taip susiradau keleta net iki shiol labai brangiu man draugu. Bet persirgau ir dabar net mintis chatint nekyla 
manau kantrybes. Praeis. 
manau kantrybes. Praeis.
kaip dauguma tokiu buvusiu ligoniu pasako, tai reikia persirgti, nieko cia nepadarysi, galit tik del kompromisu susitarti, kad kelios valandos kai gryztate is darbu yra tik jusu, jus vakarieniaujate, iseinate kur i kavine, galiausiai dalinates dienos ispudziais ir tai sventas dalykas, o paskui kai tinginiukas suima, ir jus abu isitaisote prie televizoriaus lai jis sau chatina, juk negali tiketis kad atsisakys savo pomegio vien todel kad tau tai nepatinka.
cia gal nelabai pradziuginsiu, bet vienas pazystamas 3 metus sirgo 
bet pasveiko 
o kitas beviltiskai iki siol mirksta, bet jis turbut niekada nesubres
bet pasveiko o kitas beviltiskai iki siol mirksta, bet jis turbut niekada nesubres
Na, jau 3 metus tai tikrai nezadu laukti. Manau, kad problema tapo pakankamai didele, kazkaip nenormalu, kai akys nuolat ismeigtos i mobilaus ekraniuka, o pirstai maigo klaviatura. Kazkaip ta demesio stoka pas mane per didele. Tikiuosi yra vyru, kuriems tai visiskai neidomu (na, cia tiesiog neatmetu tokio varianto, jei maniskis neatprastu, tai gal tektu kito pasidairyt). Butu liudna, aisku, jei chatai mus isskirtu...
nemanau kad reikia taip drastiskai kalbeti, nes pas viena chatas pas kitas kitos ydos, idealumo net nebandyk ieskoti ir buk atsargi kad nuo vilko begdama ant meskos neuzgriutum, visi mes turime savu silpnybiu...
