Visu pirma prisipazinsiu, kad kompiuteris uzima nemaza dali mano gyvenime, bet ne pagrindine. Tai tarsi liga, kurios isgydyti neimanoma, - galima tik prislopinti. Ir nereikia agresyviai kovoti tuo, kaip cia siulo dauguma. Taip tik issauksit priesiskuma, seimoje isiziebs nesantaika. Geriau padarom stai ka:
Toms, kuriu vyrai grize is darbo vietoj to, kad sestu kartu ant sofos ir pasiklausytu jusu monologo, kaip jums sekesi, eina prie kompiuterio ir kala ten visokius geimus, siulau nenusiminti. Duokit jam pazaisti, nuleisti gara po itemptos dienos. Bet ribota laika. Tada zmogus atsipalaiduos, pasidarys ramesnis. Veliau, vietoj to, kad pacios pagaminat ir atnesat valgyti prie kompiuterio, pasikvieskit ji kartu i virtuve. Pratinkit po truputi skirti laiko bendrai veiklai. Kartu ruosdami valgi galesit ir pasikalbeti. Bet bukit protingos, NE KOMPIUTERIS JUSU PRIESAS, o bendravimo stoka, nemokejimas susikalbeti su vyru. Tad nekaltinkit kompiuterio del to.
Tos, kuriu vyrai per interneta iesko pornografijos ir panasiu smagumeliu, galetu tik dziaugtis, nes kaip kazkas jau minejo, jusu laukia "karstos naujienos" miegamajame. Be to, nebereikes ilgai vargti, norint uzvesti laimes varikliuka jo kelnese...


Moterys, kuriu vyrai megsta chatus, siulau susimastyti kol nevelu. Chatas, tai vieta, kur zmones kalbasi, bendrauja. Ir naturalu, kad atsiranda visokiu "protingu" ir vienoj pusej ekrano ir kitoj, kurie iesko astriu pojuciu, flirtuoja. Ir jei jusu vyras vietoj bendravimo su jumis pasirenka bendravima su kitais (-omis), iesko nuotykiu, tai reiskia, kad jam truksta "veiksmo", ishsukiu, nuotykiu. Jam truksta kompanijos. Mielos moterys, imkite iniciatyva i savo rankas ir neleiskite vyrams ieskoti romantikos kitur. Bet iniciatyva turetu buti nukreipta ne i tai, kaip supykti ant jo, atkersyti, ar pasamdyti sekli, kad priziuretu sutuoktini, bet i tai, kad ishklausyti, ishsiaiskinti, kas tarp jusu yra ne taip, galu gale daugiau bendrauti su draugais poromis, eiti i kinus, spektaklius, klubus. Tapkite "kompaneiskais" zmonemis. Be to, nepamaisytu leisti (arba net priversti) jam kartas nuo karto susitikti su draugais ir nueiti alaus isgert.
Tai tiek butu is mano, seno kompiuterasto, puses. Kazkada mes su antra puse turejom daug sunkiu konfliktu del kompoiuterio, del zaidimu ir t.t. Bet laikui begant isivyravo taika ir ramybe. Dabar pasitaiko, kad kartu pazaidziam, pasimokom dirbti kompiuteriu, naudotis internetu. Svarbiausia - neprarasti saiko. Ir nepamirsti, kad reikia kovoti ne su pasekmememis (siuo atveju tai kompiuteris+vyras), o su priezastimis (bendravimo stoka, bendros veiklos nebuvimas).
Cheers!