Taip, tai priklausomybės forma, labai užknisanti visus "įklimpusiojo" artimuosius. Kaip kvaila matyti iš šalies, kai žmogus žiūri į ekraną, pats sau juokiasi, šypsosi, jo veide keičiasi emocijos, vyksta kažkoks vidinis gyvenimas, nors pirštai tespaudo telefono mygtukus arba kompiuterio klaviatūrą. Kai ko nors paprašai, atrodo, kad ten vyksta patys rimčiausi pasaulyje įvykiai, ir tikras nusikaltimas trukdyti prašant kokios nors buitinės smulkmenos. Aš pati esu prasirgus šia liga ir dar ne iki galo pagijus. Vargšas mano vyras... Padaro kavos, o žmonikė už puoduko ir nusineša prie kompo... Iki išnaktų neina miegoti ir barškina klaviatūrą, mat negali per vidurį nutraukti "svarbaus" pokalbio. Iš savo patirties sakau, kad nepadės čia nei barniai, nei verksmai, nei grasinimai, nei gėdinimai. Žmogus turi "prasirgti" - arba jam atsibos, arba ims trukdyti gyventi. Bet net ir pačiam norint užbaigti, gali būti nelengva. Man tai truko apie metus...
Ką patarčiau tokiu atveju...
Jeigu tavo žmogus pats nori mesti, tada turėtų pereiti nuo chatinimo per telefoną prie chatinimo per kompiuterį. Nuo kompiuterio galima pasitraukti, palikus chatą įjungtą, ir laiks nuo laiko užmesti ten akį, pažiūrint, kas vyksta, bet pačiam nesišnekant. Pradžioj tie buvimo "offline" tarpai bus menki, bet palaipsniui didės. Nebeatrodys pasaulio pabaiga, jeigu paliksi viską pusdieniui, dienai, porai dienų...
Gana geras variantas su artimiausiais "chatininkais" subendrauti realybėje, kad jie taptų ne virtualiais, o realiais draugais, kad pokalbiai vyktų "šiapus", o ne matricos pasaulyje. Aš kalbu ne apie kanalo "meetus", o apie asmeninę draugystę.
Jeigu tavo vyrui ši pramoga dar nenusibodo ir, jo požiūriu, gyventi netrukdo, tai tu nelabai ką gali padaryti. Tik nemanau, kad turėtum kaltinti save arba įtarinėti jį kokiais nors nešvariais ryšiais. Tas bendravimas tikrai patrauklus pats savaime, traukia kaip magnetas, ir visai ne dėl kokių nors tame chate sėdinčių patelių. Toks jausmas, kad tavo mėgstamas kanalas - tarsi antri namai, ten su visais esi pažįstamas, jūs dalinatės ir rimtomis problemomis, ir džiaugsmais, ir net visokiomis smulkmenomis, pvz. ką valgėte vakarienės. Kažkas jaukaus tame yra, ir palikti chatą - tarsi išvykti iš namų, palikti artimus žmones. Reikia tą suprasti.
Ar nebandei pati įeiti į tuos pačius chatus, kuriuose sėdi tavo vyras? Kaip reaguotų jis, jeigu ir tu imtum chatinti? Gal tai būtų smagus žaidimas, kai sėdite netoli vienas kito ir bendraujate chate, o kartu ir realybėje. Tai netgi savotiška flirto forma. Arba gali įeiti į tuos kanalus jam nežinant, ir plepėti su juo ir kitais to kanalo "gyventojais" prisidengus jam nežinomu niku. Aišku, anksčiau ar vėliau įvyktų demaskavimas, bet tai turėtų būti linksmas nuotykis jums abiems. Faktas tas, kad kuo daugiau bendrauji su žmonėmis iš chato realybėje, tuo mažiau praleidi laiko virtualioje erdvėje.