Mamos-paauglės

Niekas nepila brudo ant jaunų žmonių. Tik diskutuojama, kad pauglystė nėra pats geriausias laikas vaikams gimdyti. Tokiam amžiui yra tikrai labai įdomių dalykų, daug įdomesnių negu susiduria paauglės, sūpuodamos leliukus. Pabrėžiu, vaikas mano gyvenimo džiaugsmas, bet jie turi ateiti laiku. Kažkas buvo parašęs patarlę "Nesigailėk anksti kėlęs ir anksti vedęs". Ta patarle tikrai nenorėta pasakyt, kad tuokitės paaugliai, nepilnamečiai ir t.t. Moterys, merginos, kurios yra baigusios mokslus, kažką pasiekusios karjeroje, gaunančios pajamas tikrai daug lengviau išsprendžia problemas, negu nesavarankiška, neturinti darbo, pajamų . Sakysit, kad ir vyresnio amžiaus tokių moterų yra. Yra, jei jos nieko nesiekė būdamos jaunos. Man jų tiesiog gaila. Kenčia paskui su geriančiais , smurtaujančiais, nes nesugeba pačios savęs, o juo labiau vaikų išlaikyti. Žmogus turi būti atsakingas už save ir savo atžalas.

Mylimuke, sakai labai liūdna gyventi planuojant. Nemanau, planuojam ivestuves, krikštynas, vaikučius,švykas, malonias akimirkas, siurprizus, planuojam ... ir mums nenuobodu, nes planams ir jų įgyvendinimams fantazijos nestokojam.

Buvau sutikusi keletą "nesančių materialinių dalykų vergių". Šaukė , kad man nereikia automobilio, man nereikia gerų batų, aš nenoriu to ar ano. Ir tikrai nenorėjo, kol neatsirado bent mažiausia galimybė juos įsigyti. O įsigijusios šaukė, kad va mes visad svajojom turėti ...
AŠ irgi nesu ta vergė, bet norėjau gražių, jaukių, šiltų namų, norėjau automobilio, norėjau geresnio gyvenimo sau ir savo artimiesiems. Ir gerų batų noriu, nes jie ne tik gražūs, bet ir sveiki kojom turi būti. Už tris litus tokių nenupirksi nei sau , nei vaikams. Norint visa tai turėti , reikia pakankamai , nemažai uždirbti. O tam kad juos uždirbtum, reikia mokytis, mokytis.

Kaip su manim, taip ir aš.
O tau skirtame poste jokios pašaipos nebuvo. Kalbėjau tik apie save. Klausimas buvo bendras, pamąstymui, ne tau konkrečiai skirtas.


Mano gyvenime kur kas mažiau planavimo nei tavajame, nes man patinka spontaniškumas, bet kaip ir tu sakai, nori nenori, kažkoks planavimas savaime vyksta, nes kitaip nevyktų vienas ar kitas dalykas, jei būtų neplanuojamas.



Pačios maloniausios ir įsimintiniausios akimirkos , kurios įvyksta netikėtai ir nesuplanuotai, bent jau man.

Nebūtina visų maut ant vieno kurpaliaus Basa nevaikštau, batus vistiek perku, tik neteikiu tam kažkokios ypatingos reikšmės, ir net jeigu negaliu nusipirkt kažkokių super duper, per minutę tai pamirštu. Be to, toli gražu ne visada kokybė atitinka kainą
Papildyta:

O kaip, jei ne brudu, pavadint įvairius teiginius, kad jaunos mamos susigadina gyvenimą, nebaigia mokslų, nieko nepasiekia, yra blogos mamos, nieko gero neduoda vaikams ir t.t.? O kur dar visos blogybės, pritaikytinos visoms amžiaus grupėms, bet čia kažkodėl priskiriamos tik jaunoms mamoms?
Pati matot, kad rašė čia tiek jaunos mamos, kurios yra laimingos, tiek subrendę moterys, kurios kažkada buvo tokios pat jaunos ir "susigadinę gyvenimą", tačiau dabar laimingos.

Nežinau, gal jūs suprantate tokį mano priešiškumą kaip raginimą kuo anksčiau kurti šeimą. Ne, to nėra, bet mes čia kalbame apie tas merginas, kai jau viskas po laiko ir jokie pamokslavimai, tuo labiau įžeidinėjimai nieko nepakeis. (O ir ar dažna norėtų viską pakeisti?) Tiesiog dažnai trūksta empatijos, kad galėtum objektyviai viską vertinti, o apšaukt, pasmerkt visada visi pirmi.

Aišku, po mūšio kumsčiais nemojuojama, yra taip, kaip yra. Bet aš nei priešo dukrai nelinkėčiau lauktis 15 - 16 metų. Tai labai gražus amžius džiaugtis gyvenimu, o ne motinyste ir pampersais. Esu senamadiška ir viskas turi vykti pagal eilę - užaugti, baigti mokslus, paskui vestuvės, vaikelio gimimas , krikštynos.

Kiekviena mama savo vaikui linki tik laimės o laimė, kaip ir daugelis nematerialių dalykų, suprantama realiatyviai. Mama savo vaikams perduoda savo laimės supratimą, o jis labai įvairus.

Kaip prieš tai sakė viena narė... Jei būtumei tiek finansiškai apsirūpinusi, kad galėtum sau leisti viską, kalbėtum kitaip. Dabar bandai pati save įtikinti, kad materialinė gerovė nieko žmogui neduoda ir laimės nesuteikia, tą patį įrodinėji ir kitiems, bet aš esu tikra, kad didesnės pajamos šeimoje suteikia komfortą gyventi.

Ir iš ties jeigu daug šiam pasauly tokių, kuriems nereikia geresnio pragyvenimo šaltinio, kodėl tokia masė žmonių migruoja, tik tam, kad gauti didesnį pinigėlį? Kodėl palieka namus ir mylimus žmones ir ieško didesnio darbo užmokesčio? Tikriausiai todėl, kad jiems nereikia pinigų ir jie neplanuoja gersnio gyvenimo sau ir savo atžalom.

Kažkokius absurdus įrodinėji. Ir nieks nesakė, kad pastojus reikia vaiko atsikratyt ir t.t. jei jau pastoji, tai nieko nepakeisi, bet iki tokio NEPLANUOTO pastojimo turim būt padarę viską, kad ir neplanuotas vaikelis galėtų gauti kuo didesnę gerovę. Ir galiu pasakyt, kad gal vaikui ir nerūpi kiek uždirba tėvai, nes jis tik retkarčiais pajaučia pinigų trūkumą... Bet man asmeniškai būtų malonu žinoti, kad aš apsirūpinusi tiek, kad galėsiu vaikui duoti ne tik, kad savo meilę, lopšinę vakare, bet ir skanesnį kasnelį, idomesnį žaisliuką, ar kokybiškesnį rubelį. Gerai apmokamas darbas man suteiks psichologinį saugumą, aš žinosiu, kad dėl savo vaiko padariau viską ką galėjau geriausio.

Ir atsiprašau, jei ką nors žeidžia toks mano požiūris.

Galiu pasakyti, kad iki tol, kol suzinojau , kad busiu mama, neturejau ne cento kiseneje ....nes keliavau, susirasdavom darbely tik tam kad uzsidirbtume kitai kelionei, nerupejo man tada nei brangus batai nei geras automobilis...bet galiu pasakyt kaifavau nuo gyvenimo salia buvo mylimas zmogus, mano seima man brangus bet niekada nebuvau prie ju labai prisirisus, todel nejauciau jokios meiles ir nostalgijos nei jiems, o tuo labiau lietuvai.
dabar pasiziuriu 2 metus atgal, atsventem MB 25 lietuvoje taip kaip norejom ir jau turejome uz keliu dienu isskristi, bet pasijutau blogai ir nestumo testas parode to priezasty 2 metai nuo tos dienos - turime nama (na dar nevisiskai musu) , gerus atomobilius, aprupinta buiti, buta lietuvoj, vaikstau su gerai batais , dukrytei rubus perku brangiose pardose, pati neteikiu demesio kainai - o kokybei
MB uzdirba kaip lietuvos prezidentas (baiges kolegija) , islaiko mane, as nedirbau ir negavau jokiu dekretiniu, 2 metu paskyriau dukrytei....as irgi mokslu nebaigus, bet gyvenimo mokykla ismoke kalbeti keliom kalbom, ismoke gero poziurio i gyvenima, ismoke sunkiai dirbti ir siekti uzsibrezto tikslo stalciuje guli auksinis diplomas, su visais valstybiniu egzaminu rezultatais virs 80%, na ir ka....turiu gera galva, taciau mokslai mane visada smauge, varze, nekenciau mokyklos ir po jos lekiau kuo toliau. dukryte mum buvo didelis spyris, jei ne ji net nezinau kur dabar buciau.zinoma kad pinigai suteikia komforta, esi ramus, taciau nesuteikia laimes ir sveikatos mes tapom materialistai, ir mum del to nesmagu, mes labai pasikeitem, nes kai miegojom miegmaisy jautemes laimingesni negul dabar king size lovoje.mum pinigai neatnese laimes, o tik daugiau pykciu.tad cia turbut kaip kam dabar man svarbiausias tikslas dukryte, jos ateitis ir gerove.kaip mylimuke sake, laimes suvokimas tevu perduodamas vaikams jei pavyks su mazyle noreciau daug keliauti, ir padeti jai suprasti, kad gera perskaityta knyga, geras koncertas, kopimas i kalna gali but daug vertingesnis nei D&G dzinsai.

16 yra amzius, kad parsideda narkotiku bandymas, vakareliai, atsitiktinis sexas, rukymas, alkoholis ir pan. pirmosios meiles, nusivylimai ir abortai. jus tikrai esate senamadiska, nes nepazistate siuolaikinio jaunimo

16 metu as sutikau savo MB , man jis buvo pirmas vyras , po 5 metu pagimdziau dukryte. nesu bandzius narkotiku, nerukau, negeriu, neturejau ne vieno kito partnerio, nesidariau aborto. galiu pasakyt esu be galo laiminga, beziurint i savo drauges (buvom 5 geriausios drauges) kurios dabar atrodo senos, isbandziusios ir silto ir salto, pasidariusiso ne viena aborta, narkotiku verges ...pries kitus jos gali atrodyt doros ir geros, bet kai zinai viska, kai verkia ant tavo peties nes neatsimena su kuo vakar permiegojo....man baisu

geriau jau palinkeciau tapti nescia 16, nei padaryti gyvenime kur kas baisesniu dalyku

niekda nebuvau laimingesne nei dabar - turedama savo dukryte pampersu keitimas maloniausias darbas koki kada teko dirbti

gyvenimas ne pasaka kad viskas vyktu tokia eiliskumo tvarka , ir tiesa pasakius visai nenoreciau taip gyventi, nes susilaukciau dukrytes budama 35, o dabar kai busiu 35 galesiu nulekti i kluba su savo dukryte

nepykit jei izeidziau jusu senamadiskas paziuras
23 budama turiu daugiau uz visutiny 30, taciau tuom nesipuikuoju , o i mokslus spesiu visada gristi, gal tada kai suprasiu kuo is tikruju noriu uzsiimti, kad dirbdama kaifuociau ne visada po mokyklos paarome teisingus sprendimus, todel milijonai zmoniu, dirbanciu nemylima nenorima darba, o dar kvailiau kai stojama "bele kur" tam kad istoti

Papildyta:

1. Šaunu, jei sakai, kad pinigai laimės neneša, tai kodėl vardan dukros susiveikėt namą, gerus darbus (nes pati sakei, kad iki tol turėjot tik šiaip darbelius bele tik pragyvent). Ką ir kalbu, kad norisi stabilumo ir dėl visa ko, norisi pasirūpinti tuo dabar, nes vaikų taip pat ne už ilgo norėsis, o kai jau lauksimės, nebe laikas bus apie tai galvot.

2. Nu čia tai suskėlei. Tas pats kas pasakyti bandysiu padėti dukrai suprasti, kad auksiniai auskarai geriau, nei auksinė grandinėlė. Geriems koncertams ir kopimams į kalnus reikia daugiau finansų nei geros firmos džinsams. (prasmingas laiko praleidimas visada geriau už blizgutį, ir to net aiškinti nereikia, nes protingas žmogus visada tą supras).



3. Tai čia normalus amžius. Nebepagaunu diskusijos prasmės.

4. Paskaityk savo pirmąją pastraipą, pirmoje citatoje.

Deja pažystu jaunimą, tik savo vaikus auklėjom taip, kad nei alkoholis, nei rūkymas, nei narkotikai nerūpėjo ir nerūpi. Per daug gražus gyvenimas, kad tokiems niekams leistų laiką. Jeigu 16 -čiams rūpi tokie dalykai, tai jau čia yra auklėjimo klaidos. Ir nereikia aiškinti, kad šiuolaikinis jaunimas toks, aš pažystų daug geresnį.
Draugus renkamės pagal save, nei vieni mūsų nei mūsų vaikų draugai nenusirito iki tokio lygio kaip tavo.
Sakai, pinigai laimės ir sveikatos nesuteikia Ginčytinas dalykas. Bent jau padaro kokybiškesniu gyvenimą tikrai. Pabandytum rimčiau susirgti, neturėdama cento kišenėje arba neturėtum savo veikeliui už ką nupirkti būtiniausių dalykų, tada gal pasakytum, kad turėdama 100 litų būčiau laiminga.
mano seima man brangus bet niekada nebuvau prie ju labai prisirisus, todel nejauciau jokios meiles ir nostalgijos nei jiems, o tuo labiau lietuvai.
O į tą pastraipą tai galiu pasakyti, man tokių nuoširdžiai gaila.

Kodel pagal save ar kazka kita sprendi apie mane? Tu taip gerai mane pazisti?

Ir is kur tu zinai,kaip as gyvenu? Jau ne karta minejau,kad mums nieko netruksta. I uzsieni dar neisvykau ir nezadu,o jei ir vyksiu,tai ne del pinigo. Aisku,galeciau dabar eiti kalti pinigus,bet as NENORIU. Man svarbiau buti su dukryte,mokytis. O nei batai uz kelis tukstancius,nei prabangus automobilis man daugiau laimes neatnes,nes ja matau siek tiek kituose dalykuose nei tamsta

Komforta gyvenimui suteikia ne pinigines storis,o noras gyventi


Ir atsiprasau,kad mano poziuris nesutampa su kazkieno kito
Papildyta:
Mamules,nesipykit del tu 16meciu Juk puikiai zinom,kad paaugliu yra visokiu,nuo a iki z,tsakant Tad juos visus sulygint beprasmiska
Papildyta:

Kodel? Jeigu visi gyventume vienodai,kuo skirtumemes nuo robotu?

Laimė ne piniguos, laimė - kai jie nesibaigia
Nieko nematau blogo, jei perkami brangūs daiktai, vaikui mamos meilė nuo to nesumažėja
Jei mamytė vaikelio susilaukia jau baigus mokslus, ji dar ramiau vaikelį gali auginti ir daugiau skirti laiko negu besimokanti mama. Sakau tai iš patirties, nes buvau baigus vidurinę ir technikumą raudonu diplomu ( kažkuri mamytė raudoną diplomą buvo pabrėžus kaip privalumą) , o aukštuosius mokslus krimtau augindama dukrelę. Dabar atrodo, kad nebuvo jokių sunkumų. Bet iš tikro buvo sunku, nors ir amžius toli gražu buvo ne 16.

Mole,
zinoma,pinigai nera kazkoks blogis. Blogai tada,kai nemoka su jais elgtis. O ka daryt,jei zmogus jau gimsta turtingoje seimoje? Ka turi,tuo ir naudojiesi.