Geriausi yra moliniai neglazūruoti vazonai, kadangi per juos cirkuliuoja oras ir gėlių šaknys gali kvėpuoti. Taip pat per juos išgaruoja drėgmės perteklius. Bet dabar tiek visokių gražių vazonų, kad į paprastus molinius net dėmesys nekrypsta.
Vazone skylutė yra labai gerai, kadangi vandens perteklius išbėga ir gėlių šaknys nepūna. Tam, kad vanduo turėtų kur susikaupti, dedama lėkštutė po vazono apačia. Žinoma, ne visiems augalams patinka visada mirkti vandenyje. Patariama, kai vanduo išbėga į lėkštutę, po valandos iš lėkštutės tą vandenį išpilti. Kai kuriems augalams patinka, kai lieji tik į lėkštutę po vazonu, o ne ant vazono viršaus.
Drenažas pilamas vazono dugne. Ant vazono skylutės yra gerai uždėti kokią išgaubtą molinę ar stiklinę šukę išgaubtu dugnu į viršų, kad žemėmis ar drenažu neužsikimštų ta skylutė ir vanduo galėtų laisvai išbėgti. Drenažo pilama priklausomai nuo augalo ir vazono dydžio - nuo 1 iki 3 cm. Tada beriama žemės, įstatomas į vidurį vazono persodinamas augalas ir iš visų pusių vienodai apipilamas žemėmis. Neverta persodinti augalo į pernelyg didelį vazoną, nes augalas nespės greitai užleisti šaknimis visos naujos žemės ir žemė gali pradėti rūgti. Persodinant patariama imti vazoną didesnį tiek, kad tarp seno augalo šaknų ir naujo vazono šonų būtų tarpas kaip dviejų pirštų. Žemės pilti tiek, kad nuo vazono viršaus liktų koks 1 cm, kad laistant vanduo nebėgtų per viršų. Augalo šaknis gerai apspausti žemėmis.
Drenažas ant viršaus pilamas greičiau daugiau dėl grožio. Ir dar dėl to, kad mažiau išgaruoja drėgmė. Bet čia jau tinka tik labiau drėgmę mėgstantiems augalams. Vanduo per tą drenažą tikrai pratekės ir pasieks augalo šaknis.
Labai dideliems augalams geriau yra kiekvienais metais pakeisti tik viršutinį žemės sluoksnį, o ne persodinti.
Sėkmės persodinant!