Kaip "nuimti" užkeikimą?

Kaip zinoti ar yra prakeikimas ar uzkalbeta esu? Buvo tokiu zmoniu kurie linkejo blogo , priesu ar pan. bet juk nezinosi kaip jie ten ai nekenciu jos, linkiu jai blogo gali tap paveikti? Na atrodo nesinori kistis I burejas ir panasiai sergant, nors zinau viskas bus gerai, bet tuo paciu nenoriu buti uzkeikta.

nu tikrai vargas. Tiek puslapiu prikalbejom, kad ieskant prakeikimo galima ji rasti ir paskui uz didelius pinigus nusiimti pas ka nors "ismananti". neeikvokite savo jegu prakeikimu paieskoms, sergant ypatingai reik ramybes ir harmonijos ziuret, o ne papildomu bedu ieskot. Nes tikrai atsiras, kas is to ispes naudos. Nera ant Jusu prakeikimo, paziurejau kortas, nu nera. Melskites toliau, tikekit ir Dievas isnes, Jis galingesnis uz visus prakeikimu nuiminetojus ir daro tai nemokamai. Apie kitus negatyvias mintis mest, apie save irgi. Tai trukdo sveikti. Kam ta papildoma apainiava.

Sveikatos Jums, laikykites Ir laikykit pozityva kiek galit. Taupykit energija

Geriau nepasakysi
Įsiterpsiu skaitau ir smagu skaityti jūsų abiejų atsakymus, nors su magija ir kortom neturiu nieko bendro, nesidomiu tuo, tačiau gali būti, kad praeituose gyvenimuose esu toj srity prisidirbusi, nežinau, nes gimimo momento horoskope yra aiški nuoroda į tai
taip kad rašykit knygą, mielai skaityčiau

Dabar toms, kurios skundžiasi- pasakysiu iš patirties ir to, ką matau aplink pažįstamų gyvenimuose. Dėl tų nesisekimų, vargų ir bėdų bei kitų laimių neužtarnautų. Niekada nereik spręsti apie kito laimę ir gerą gyvenimą, nes savo artimųjų nepažįstam iki galo, nežinom, ką jie iš tikrųjų viduj jaučia ir pergyvena, tai kur jau čia spręsti apie iš matymo pažįstamus žmones. Abejoju, ar kas ten aukštybėse sėdi ir skirsto laimes ir medalius užtarnautus, ką patys susikuriam, ką prisitraukiam vidine būsena, tą ir turim. Ir nebūtinai turi viskas pasirodyti tuoj pat, gali daug laiko nutekėti, kol kažkada mintyse gimusi situacija pasirodys prieš akis. Matau, kaip kažkada žmogus neperžengė savo nuoskaudų, neatleido, dabar prašom, vaikas gydytas nuo vėžio, pats ligotas. Panašių sunkumų turintys žmonės dažnai serga tom pačiom ligomis. Nenoriu plačiau rašyti apie tokius sutapimus, nes paskaitys jautresnės psichikos mergina ir paskui pergyvens, bet tikrai esu mačius ne vieną. Negi manot, kad Dievas, jei tikrai juo tikit kaip tokiu, nežino, ko jums reikia, kas jums geriausia ir pan? Tiesiog pabandykit su ta mintim atsiverti. Nors gal jūs dar jaunos ir iki tokio suvokimo reikia kažkaip priaugti, nežinau. Kada kai pajusit, kad yra gerai taip, kaip yra, tada būsit kažkiek praregėjusios. Ramybės jums.

Tiesa.
Aisku, cia dabar gali pasirodyti, kad mes patys teisiam kitus, skirstom, kas geras kas blogas, uz ka ten veziu serga vaikai ir pan, nelabai cia musu reikalas. Su veziu isvis yra labai idomi tendencija, kuria stebiu, juo serga labai malonus zmones. Dosnus, dvasingi, aukstos vidines kulturos, gyvenantys del kitu, islaikyti tokie, taktiski... Bet is kur zinot, kas ten sirdy pas juos verda.
Ir dar viena dalyka esu pastebejusi, yra tokia irgi tendencija, kad dideles kancias patiria tie, kurie mano, jog apsivalymas per kancia ateina. Tas itin rysku kataklikybej, jei pasidometi tuo, ka rase kataliku baznycios paskelbti sventaisiais. Turiu pazistama tokia teologe, nu jin i fb deda istraukas tokiu rastu, paskui as prisimenu, kad skaiciau vaikystej ten klebono bibliotekoj, bet tada nesupratau. Daug tu sventuju yra tiesiog ligoniai, apkereje save kanciomis. Ir tikrai apsivalymas per tai vyksta, tik tokiu atveju jis labai sunkus, kerta per pacias subtiliausias sielos vietas, per aukstuosius jausmus, tos vidines kovos, savanoriskas saves kankinimas. Sveikai mastant, tai nera geriausias variantas, bet vat taip buna, tas tuno pasamonej, apsivalymas per kancia. Katarsis mene yra tas pats. Tai cia yra vagiu ir narkomanu atsvara, kita svytuokles puse. Ir kiek pastebiu, tai daugiau ne samoningas pasirinkimas, o ateinantis is kazkur labai labai giliai. Ir jei taip yra, Dievas "delsia" su atsakymu i maldas, o buna ir neatsako. Ir geras zmogus kencia, nes pats taip pasirinko. Jis jauciasi geras tuo budu. Tai toks fenomenas, gal kada veliau issiaiskinsiu kame cia dalykas, kolkas gyvenimiskos patirties dar truksta, kad suvokti. Jei atvirai, as pati is tos kompanijos, tokiu vat zmoniu. Tik tiek, kad zinau ir todel dalykas kontroliuojamas. O sventuju parasytus tekstus verta pasiskaityt. Nes is to mazochizmo ateina labai giliu izv algu, kurios kaip taisykle nesikerta su jokia kita religija pasauly, tie patys atradimai ar Italijoj kokioj zmogus gyveno, ar Tibete kitas ta pati meditavo.
Nors cia mazai kas gali prisipazinti, kad taip yra su juo, nes madoj dabar visokios meiles sau ir gyvenimo tikslu laikyti sekme ir malonumus yra kaip ir nerasyta norma siuo metu visuomenej. Tik cia galima prisiminti Jezaus nuotykius dykumoj per 40 dienu. Ten labai aiskiai parasyta, kas duoda sekme gyvenime ir visa kita, ko pats nesukurei ir nenori kurt, tiesiog va duoda. Bet kas duoda. Katalikes turit namie Nauja Testamenta? perverskit, juodu ant balto ten.

Nu neteisiam, ir mums ne iš gero gyvenimo tokie pamąstymai ateina, bent jau man. Nors čia priklauso nuo žmogaus, kaip kuris sureaguos, jei pats linkęs teisti, tai ir jam atrodys, kad yra smerkiami jie patys.
Ta kančia vidinė, kurią žmogus skiria Dievui, hmmm, gal iš nesuvokto noro patikti? Gal ir čia ta elementari išlinksniuota puikybė? Gink Dieve, netaikau šventiesiems, greičiau sau. Va, Dieve, mylėk mane, kaip aš dėl tavęs kenčiu, ką man dar padaryti, kad Tau patikčiau, įtikčiau...

Dėl vėžio- esu ir aš į tai atkreipusi dėmesį. Būtent, dažniausiai geri (jei taip galima išsireikšti) žmonės serga vėžiu.

Laba diena,
Negalvojau, kad kada kreipsiuos panašiu klausimu, ieškant atsakymo. Mūsų šeimai labai nesiseka. Nesiseka ne dabar, o turbūt kokie 5-6 metai. Nesėkmės labiausiai "sukasi" aplink vyrą - didžiausios nelaimės įvyko tuomet, kai jis būdavo vienas. Bet kas negerai jam, negerai visai šeimai... Vis ieškom atsakymo - "kodėl?", "už ką?". Stengiamės gyventi pagal išsikeltas normas "elkis su kitu taip, kaip nori, kad su tavim elgtųsi", padėt artimui ir ne tik.
Prieš mėnesį gyvenimas pradėjo lyg ir gerėti, dar pamenu, mąsčiau "kad negali būti, kad laimė aplankė ir mūsų namus", ir po kelių dienų - nelaimė, kuri visą tą laimę nubraukė vienu kirčiu. Rodos, kad gyvenimas, kaip mechaninė mėsmalė, vis įtraukia į savo ašmenis...
Su vyru esame tokie, kurie nesiskundžia ir neverkia, koks gyvenimas sunkus, vis stengiames eiti tolyn. Todėl yra žmonių, kurie mąsto, esą mūsų gyvenimas labai lengvas. Nesinorėtų taip mąstyti, bet yra šalia mūsų šeimos labai pavydžių žmonių. Nežinia dėl ko, bet vis jauti iš jų sklindantį energinį negatyvą.
Mane taip pat kankina mintys dėl vieno įvykio, kai 2008m. su vyru nuvykom į Palangą. Tuomet laukiausi. Apsistojom vienam kambarėly, moteriškė paprašė didelių pinigų už jį. Sutikome mokėti, nes su vyru norėjome pailsėti, pabūti dviese. Kambary buvo įrengtas dušas, nuėjome maudytis. Matyt buvo įrengtas nesandariai, nes užpylė apatinį aukštą. Įvyko konfliktas iš moteriškės pusės. Kadangi moteriškė buvo labai priešiskai nusiteikusi, šaukė (nors ne mūsų kaltė, kad taip įvyko), mes paprašėm gražinti pinigus ir atlaisvinom kambarį. Atvykęs moters sūnus atsiprašė ir gražino pinigus, o moteris stovėjo ir rėkė - "PRAKEIKIU JUS, IR JŪSŲ NEGIMUSĮ VAIKĄ". Labai tada išsigandau, nesupratau kodėl ji taip elgėsi. Nelikom Palangoj, važiavom namo, ir nuo tada ją vis atsimenu... Negi nelaimingas, piktas žmogus keliais išrėktais žodžiais gali taip pakenkti?
Nežinau, ar tinkamai kreipiuosi, ar čia reik ieškot atsakymo. Bet gal yra kas nors, kas galėtų bent patarti. Ačiū

aha, ir jie patys ten apie ta puikybe supranta ir kiek del to papildomos kancios, nu zodziu, cia neatkartosi. Tik tiek, kad manau, jog jei zmogus nori kenteti pasamoningai, tai Dievas jam ir leidzia tai daryti. Neatsako i maldas. Kazkada gal issiaiskinsiu kaip cia sitas mechanizmas veikia.
Papildyta:


Sakot negali buti? Na, negali tai negali. Taip geriau nesakyt, nes dedasi programa.

Dabar ar prakeikimas issipildys, priklauso nuo to, kaip i ji reaguosite. Baime yra galinga jega, jos geriau vengti.



Man tai dar vienas dalykas idomu. kodel visi vat manantys, kad yra prakeikti, galvoja, kad juos kazkas keikia, kenkia ir nemegsta, nes pavydi. Is kur sita projekcija? Kame pavydas? KAs ten tokio ypatingo, ko gali kitas pavydet iki praakeikimu lygmens? Nesu sutikusi zmogaus, kuriam galima butu taip baisiai pavydeti. Ne todel, kad netureciau sito jausmo, turiu as ji ten meiles srity, bet nesuprantu is kur traukti ta aplinkiniu patologini pavyda, priesus, ka ten reik padaryt, kad priesu isigyt? Kodel tiek mananciu, kad aplinkiniai apie juos tiek daug galvoja ir tiek jiems visko negatyvaus jaucia? ka ten tokio turi, kad sitaip darosi? Juk visi zmones yra uzsieme savo reikalais ir galvoja apie savo reikalus didziaja dali laiko, net ta moteris, kuri saukia ant slenkscio apie prakeikima, jin irgi ta daro galvodama apie savo kazkokias bedas, kuriu negali iveikti.
Ar cia man smegenys buksuoja. Nesuprantu.
Arba elementari paranoja. Ot pasiklausiu savo pazistamo mediko sios srities. Gal cia patvirtinimas posakio, kad nera sveiku, yra tik nediagnozuoti. Cia jautriu nervu kas yra, tai nekreipkit i paskutini sakini demesio.

Baimė jaučiama ne dėl manęs pačios, o dėl augančio mažo stebūklo.
Dėl pavydo - yra faktinių priežasčių, kurios verčia taip manyti. Nesusirekšminam tiek, kad manytųme, jog kažkas nuolat apie mus mąsto ir linki blogo. Juolab, kad patys savo dėmesį koncentruojam ties šeimos centru, o ne ties kažkokiom peripetijom.
Tikiu energetika, kad sutikus žmogų pajunti iš jo sklindančią energiją - tam racionalių paaiškinimų nereikia, jų galbūt ir nėra.
Manau, neteisingai suprantat esamą situaciją, ir žvelgiat į ją sarkastišku žvilgsniu, bet ačiū už išsakytą nuomonę

vat man seniai įdomu vienas dalykas, kad jau moteris paklausė, tai perklausiu ir aš Čia ji rašo, kad ne dėl jų kaltės, nors jie tame dalyvavo, atsitiko nemalonus dalykas, ir šeimininkė palinkėjo jiems blogo, tiksliau,pasiuntė pliūpsnį neigiamos energijos. Kažkada per TV mačiau istoriją, gal ten sugalvota žurnalistų, nežinau, kad važiavo vaikas su dviračiu, užsižiopsojo kažkur ir užvažiavo ant merginos, ta buvusi su baltom kelnėm, vaikas išpurvinęs jos baltas kelnes ir jinai atsisukusi pikta palinkėjusi šio bei to, dar plius obuolį paleidusi į jo pusę, tas vaikas sugavęs ir greit kažkokia avarija, vaikas komoj, nepamenu, kaip baigės, atsigavo ar ne. Tai ar gali tas pliūpsnis pykčio taip pakenkti?Na, tarkim, gali, pramuša žmogaus apsaugą nežinau, nei kaip paklausti ar prie visų žmonių tai limpa? Ir tokios situacijos turbūt nėra atsitiktinumas, gal čia kokių senesnių įvykių aidas? Asmeniškai aš tikiu paraleliniais gyvenimais ir visokiais kitokiais praeitais Na, tiesiog gal galit pakomentuoti, kaip čia kas vyksta, kai žmogus dalyvauja, bet tarsi ne dėl jo kaltės išsivynioja tokia situacija, kai kažkas nukenčia ir paskui palinki blogo. Dėkui.

nu ne, cia ne sarkazmas, o mano netaktiskumas, as ne Jus konkreciai turejau minty, visa tema skaiciau ir stebejau, tai mastau rastu kame cia dalykas.
O kokie gali buti faktiniai irodymai pavydo? Ta prasme ko ten zmones gali pavydet, ar stogo virs galvos, ar tai vyro gero, ar pinigu, ar laimes (laime tokiu atveju yra kvestionuojamas dalykas, nes salia jos neis paranoja). As tiesiog noriu issiaiskinti kas vyksta cia tokiais atvejais.
As Jum AZ viena dalykeli pasakysiu.
Papildyta:



Afektine busena vadinasi tas dalykas. Nezinau as, ateis gal Taro kortos pasakys, jis ten tu maginiu reikalu daugiau ir issamiau zino.

Dekoju. Ta pati sake ir artimieji, mest negatyvias mintis kurios kaip zinoma, visiems trukdo gyventi.
Papildyta:

arba....Dievas labia myli, uztat ir krauna krauna krauna visas bedas...

Nežinau, čia turbūt priklauso nuo mūsų pačių įsivaizdavimų apie Dievą. Dar Spinoza sakė, kad jei jaučiai sugebėtų įsivaizduoti dievą, jų dievas būtų kaip jautis, dar kažkas susigalvotų panašų į juos pačius, trikampių dievas taip pat būtų trikampis. Čia Tavo pasakymas panašiai kaip rusų priežodis: бьет, значит, любит (muša, vadinasi, myli).