
pagaliau pribrendo man reikalas parašyti


Pradėdama skaityti tikėjaus rasti ką nors "esminio", iš ko galėčiau suprasti kad manasis yra "ne tas" - kad lengviau būtų susitaikyt su išsiskyrimu ir nenorėt visko sugrąžinti. Tai žinoma nieko tokio aš neradau, gal net atvirkščiai

Mano reziume - ši knyga turbūt taikyta amerikos visuomenei. Ten aprašyti pavyzdžiai žmonių, kurie atrodo labai nesusivokę savyje.
Man tokių elementarių klausimų, jau nuo paauglystės nebekyla.

Pvz, man neatrodo svarstytinas toks klausimas, kaip vaikino įsimylėjimas vien todėl, kad jis "šaunus". Arba toks klausimas, kaip bandymas lipdyti santykius su kažkuo, kažkas jau nuo pirmojo pasimatymo netraukia - vien todėl, kad galbūt pomėgiai sutampa ar dėl kažkokių kitų neaiškių priežasčių. Gal dar būtų nieko, jei knyga būtų orientuota į paauglius. Bet daugumoje pavyzdžių merginoms 25-40 metų.

Kažkaip kategoriška aš šį vakarą

Ši knyga, nors parašyta taip pat "garsios prichoterapeutės", toli gražu neprilygsta Marsui ir Venerai, kuri man išlieka Nr.1


Papildyta:
abzoryte, naktis jau nevakaras
