Ir staiga tapo tylu... Visos issislapste - kas su senukais, kas dar kur

Jauciuosi, kaip viena namie likusi

Tai is to vienumo, sugalvojau nusiusti sms tam, kuris man dabar idomus. Tiesiog paklausiau, kaip jam sekasi. Issiunciau, ir suprantu, kad jau tokia banalybe parasiau, kad jomajo

Bet kur gi besidesi, as siandien ligota, turiu pateisina priezasti, jeigu ka

O vaikinas (aisku, jis siek tiek senesnis uz GV senuka, bet man jis vaikinas

) eme ir paskambino, laimingas, kad juo rupinuosi (kas jam taip sake? As nesirupinu, as demesio norejau

) Sake paskambins uz keleto valandu paplepeti, bo dabar tipo laiko neturi....

Nu neturi tai neturi

Gal po to as neturesiu, kas cia mane supaisys
Bet zinokit, taip patiko siandien visa diena lovoje prasivartyti.... Kaip isgirdau siandien pokalbi parduotuvej "bandau pastoti, labai tingiu dirbti"

As tai ne apie tai, bet atostogu ilgu noreciau

Zinau, zinau, atsargiai su norais. Na, noreciau atostogu, po kuriu pailsejusi grizsciau i savo visai nieko toki darba..
Ech, jauciuosi, kaip kalbedama su savimi. Bet vel - galiu pasiteisinti, esu biski ligota siandien