Vyrui nereikia sekso

Gal geriau koki maistu pasantazuok, nera fitimiti salotos kokios, jokios mesos, yra fitimiti kitai dienai vyrui kepsi ar dar koki gardumyna, cia kaip suni reiktu pabandyti prisijaukinti

žema taip daryt...per šantažus mylima tikrai nebus.jei vyras yra aseksualus,niekas nepades

Nesitikėjau, kad tiek daug moterų gyvena su nenorinčiais sekso vyrais.. Aš nesu ištekėjusi, su draugu net negyvenam kartu.. mylimės kartą per pora savaičių. Man tai yra per mažai, o jis teisinasi tuo, kad pavargęs, važiuoja namo.. jaučiuos net nepilnavertiškai atsižvelgiant į tai kad susitikinėjam pusmetį, o jis jau nebenori to daryt. Iš viso mažai dėmesio gaunu. Klausiau kas negerai, jam viskas gerai tik jis "toks žmogus".. nebežinau nei ką daryt..

Tikrai taip. Pasidomėkite, su kuo vyras leidžia laivalaikį, ar kartais neturi kokio itin artimo bičiulio - gal jo "aseksualumas" išgaruoja apkabinus VYRO kūną?

Bet, yra ir normalios orientacijos vyrų, kuriems reikia nedaug. Tiesiog, jie tokie. Pliusas - vargu ar toks vyras bus neištikimas. Nėštumo, pogimdybiniu laikotarpiu, tada, kai vaikai namai darbai bemiegės naktys žindant taip išsunks, kad apie jokias "lovos romantikas" nė pagalvot nesinorės, toks bvyras bus tikras auksas. Nei jis spaus, nei suks kairėn, ramiai sau lauks savo valandos, nestresuos.

Taip, tame yra tiesos. Dėl tų aspektų yra ramu - net gi baliukuose pirtyse, paplūdimiuose be manęs jis ir prigėręs gana ramiai elgiasi, ta prasme nesidomi moterimis, kurių kompanijoje yra daug laisvų ir gana patrauklių ( mano akimis ). Su moterimis linkęs į tokius draugiškus santykius - stud. laikais draugavo daugiau su merginomis, gėrinėdavo arbateles, sausainukus grauždavo... bet užsikabaroti tai tik ant vienetų, ir tai tų moterų iniciatyva. Tiesa, yra impulsų, kurie jį jaudina - viešos vietos, žinojimas, kad kažkas yra čia pat už sienos - kas man yra peilis asmeniškai. pvz. pragyveni mėnesį bado režime - jam nieko nereik.... nuvažiuojam į svečius su nakvyne, už sienos šeimininkai, o jam staiga iš kažkur erotinės nuotaikos...

Bet aplamai ta būsena žemina, kerta per savigarbą moteriškąją. Be to mano poreikiai sakyčiau bėgant laikui didėja, o dar ir laiko tekmė priverčia susimąstyti, kad šioje vietoje švaistau laiką. Antra vertus visa kita gerai - vaikai, namai ir t.t.

Keist.

O nekirstų per moterišką savigarbą, jei jis flirtuotų su kitomis, turėtų simpatijų, gal keletą kartų ir kairėn nueitų, būtų labai aktyvaus temperamento ir kiekvienas jūsų nenoras mylėtis jam būtų- peilis , ir pan?

Nėra juk idealių žmonių, santykių, tipažų. Gyventumėt su kitokiu - tektų taikstytis su kitokias trūkumais ir iššūkiais...

na taip reikia su tuo sutikti

mano šeimoje taip pat tokia problema. Bendro gyvenimo pradžioje ( vyrui buvo 27metai) keletą metų intymūs santykiai buvo labai retai. Po to pastebėjau, kad jam "neišeina". Dar kelis metus tarp mūsų visai nebuvo sekso, bet bandėm gyventi "lyg nieko tokio nebūtų", jis šiltai bendravo su mūsų vaikais, išeidavom į svečius. Galvojau to užteks ir vaidinau "laimingą šeimą", tačiau atsirado įtampa, vyras darėsi su manim vis grubesnis, svečiuose netgi bandė pažeminti, nesiskaityti. Pavargau vaidinti, įtampa veikė ir vyrą.

Atkreipiau dėmesį į reklamą kad gydytojai urologai pašalina impotencijos problemas, paraginau vyrą kreiptis. Kreipėsi, tačiau nepadėjo.

Vėliau konsultavausi su psichologe dėl situacijos savo šeimoje, ji informavo, kad pirmiausiai vyrui reikia kreiptis į seksologą. Jau kurį laiką lankomės pas seksologą ir situacija po truputį gėrėja. Vyro problema, pasirodo , psichologinė. Seksologas sako, kad paraginti partnerį kreiptis pas seksologą reikia, nes vyrai linkę slėpti savo problemas, bet eigoje svarbu kad abu partneriai turėtų motyvaciją.
O jeigu vyras nesutinka kreiptis pagalbos, tai moteriai nereikia aukotis, normalaus bendro gyvenimo nebus.
Linkiu visoms poroms kreiptis pagalbos, o jeigu nepadeda arba vyras nenori, tai linkiu ryžto skirtis.