Didžiosios metų šventės

tas tiesa

man kaledos labai grazi svente, tokia paslaptinga ir be galo silta artima sielai. Visada jauciu jauduliuka, tarsi mini mistini pasauli,kuriame bunu tik keleta dienu

kaip ji tau artima?

Jėzaus gimimas buvo pažadas, viltis, kad bus Geroji Naujiena. Ir tas pažadas buvo visiems. Jėzus paskelbė savo mokymą, sugriovė senąją sąskaitų religiją ir paskelbė malonės, atpirkimo religiją. Kažkas juo patikėjo, pasekė juo, kiti - ne. Kristaus mirtis ir prisikėlimas buvo ženklas, Geroji Naujiena tiems, kurie jo ieškojo, juo tikėjo. Ir tiems, kurie ieško jo dabar, nes Geroji naujiena nepavaldi laikui. Bent jau aš taip suprantu.

Katalikams tai didziausios sventes. Sv. Kaledos Kristaus gimimas ir sv . Velykos Kristaus prisikelimas, musu zmoniu dvasinis atsinaujinimas. Man jos abi vienodai reiksmingos
Papildyta:
[quote=Žiogelis,2007 11 06, 10:36]
Velykos - tik tiems, kurie ieško Kristaus savo širdyje, kurie ieško prisikėlimo, nes Kristus numirė ne visiems, tik tiems, kurie jo ieško.

Sori, bet klysti Kristus numire del visu musu ir tikinciuju ir nusidejeliu, taip parodydamas savo begegaline meile mums

Sory, bet klystat abu, o ir aš taip pat. Bet Kristus paskelbė atpirkimo religiją ir niekam nieko neatpirko, pamokė kaip tai patiems padaryti. O jau kalbėti kad atpirko ir dar tik ieškantiems besislapstančio, išskirtiniams, ne musulmonams-tikrų tikriausia puikybė. Tai kas tie Dievo vaikai, katalikai? Krikščionys? Ar žmonės, bet ne indėnai?
ir vėl man tas slapstymasis kliūna-tai ar Jis visur ar širdyje? Jei visur, tai ko ieškoti, žinoti, puoselėti, mylėti reikia. Jei širdyje-tai turėti, puoselėti ir mylėti reikia. kažko man nedaeina niekaip

katalikų ir liuteronų kunigai man yra sakę, kad svarbesnė yra Velykos - prisikėlimas.
tai ypač akcentuoja Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) (taip sakant, Soboro) bažnyčios kunigas Artūras. nedažnai nueinu, bet jau net man įkalė į galvą, kad prisikėlimas prisikėlimas prisikėlimas yra didžiausia dievo dovana, kad velykos būva kiekvieną sekmadienį (tai išlikę ir rusiškame sekmadienio pavadinime - voskriesienijie - prisikėlimas).

Staiga, taip, Kristus yra mūsų širdyse, bet jos tiek užvertos mūsų įsitikinimais, šablonais, užsiciklinimais, požiūriais, nuomonėmis, gradacijomis, susiskirstymais, pasididžiavimais, "gerais darbais" ir t.t., kad vargu ar jis ten besimato. Krikščionybė yra labai sunki religija. Ji reikalauja įleisti Dievą į savo širdį ir leisti JAM veikti. Ji reikalauja atsistoti nuogam prieš Dievą (lengviau kupranugariui pralysti pro adatos skylutę, nei turtuoliui patekti Dangaus Karalystėn - anaiptol ne tik apie fizinį turtą). Daugumai tai beveik neįmanoma. Todėl ir reikia ieškoti. Ne kažkur - širdyje. O jei kažkas mano, kad rado ir liaujasi ieškojęs, vadinasi tuoj pames Nes Dievas yra Gyvas. Dvasinė kelionė ir yra nuolatinis ieškojimas tikrosios Tiesos. Net ir vienos religijos rėmuose, bet vis tiek tai yra ieškojimas.

O kodėl manote, kad budistai, indėnai, musulmonai neieško? Jėzus buvo Žmogaus Sūnus, Kristus - Aukščiausios Tiesos Idėja. Kristumi ją vadina krikščionys. Todėl drąsiai teigiu, kad visų religijų ir visų konfesijų žmonės ieško Kristaus. Tai daro skirtingais būdais, skirtingomis priemonėmis, kitaip tai įvardina. Na ir kas? Tikroji Tiesa neturi nei įvardyjimų, nei apibrėžimų, bet mes, žmonės, be jų negalim. ir nieko blogo juos turėti, tik nereikia pamiršti jų prigimties.

O klystame mes visi, tik ne visi tai suvokiame, che che che Kur čia puikybė?Mirtis ir prisikėlimas tebuvo ženklas, nepasekę Kristumi tiesiogine prasme (nenukryžiuoti ir neprisikėlę) mes nepateksime dangaus karalystėn. Tik nepykite, aš ne apie fizinį planą kalbu Tai Kristaus mokymo kulminacija. Todėl man Velykos yra visiškai kitokios, nei Kalėdos, labiau dvasinės, reikalaujančios iki jų "užaugti".

Sužavėta Net pacituoti sunku, nes nuostabu viskas ką rašei, apie šias šventes.

Nelabai suprantu, kodėl šioje temoje taip supriešinamos Kalėdos ir Velykos. Tarsi rūšiuojami žmonės - aha, jei tau labiau patinka Velykos, tai tu tas sąmoningas tikintysis, jei Kalėdos - tiesiog neišmanėlis, prekybininkų apdumtomis akimis.

Kas man asmeniškai svarbiau? Taip, Velykos, bet krikščioniui derėtų jas išgyventi kasdien ir ta konkreti diena metuose (kurios net data nuolat kinta pagal mūsiškį kalendorių) man nėra tokia jau labai išskirtinė. O Kalėdos yra Kalėdos. Ne veltui ir liturginiai metai prasideda adventu - Kristaus atėjimo laukimu. Tai kaskart nauja pradžia, padedanti iš naujo apmąstyti savo gyvenimą, dar vienus nugyventus metus. Ne vien tą "blizgančiąją" pusę turi ir Kalėdos.

Aš suprantu, kad tos šventės yra abi, galima sakyti, tiek pat nuostabios, reikšmingos. Kiekviena savaip, bet abi ypatingos.

nesupriešinamos įsiskaityk į temos klausimą - nieko asmeniško. tiesiog Kalėdos taip komercializuotos, kad nustelbia Velykas ir tikrąją abiejų švenčių reikšmę